Fotografia nė pedodonci nuk ėshtė ndryshe krahasuar me fotografinė stomatologjike te tė rriturit. Sigurisht ėshtė mė e vėshtirė sepse pacienti i vogėl shpesh nuk na jep mundėsinė e njė rasti tė dytė pėr njė shkrepje tė mirė. Duke njohur teknikat mė tė mira tė ekzekutimit dhe duke pėrcaktuar aparatin tonė fotografik nė mėnyrė optimale mund tė krijojmė njė dokumentacion tė mirė me fėmijė dhe adoleshentė.
Fotografia nė fushėn pedo/ortodontike sot ėshtė njė mjet i dobishėm pėr tė komunikuar me prindėrit dhe me pacientėt nė pėrgjithėsi, pėr t'i shpjeguar atyre cilat janė problematikat qė duhen trajtuar, cilat mundėsi trajtimi ekzistojnė pėr atė patologji apo mbushje tė keqe, pėr tė monitoruar dhe motivuar higjienėn e pacientėve edhe pėr tė komunikuar me specialistė tė tjerė tė cilėve i referojmė pacientin tonė tė vogėl (p.sh. logopedist/otorino/osteopat etj.) duke i bashkangjitur literaturės sė dėrguar dokumentacionin e plotė tė rastit. Tė kesh njė dokumentacion tė mirė ėshtė i dobishėm edhe pėr krahasimin e rritjes midis kolegėve dhe pėr rivlerėsimin e rezultateve tė pėrftuara nė pėrfundim tė trajtimit.
Pėr tė pasur rezultate me cilėsi dhe me rezolucion tė lartė ėshtė e nevojshme tė zotėrojmė njė trup aparati fotografik refleks dhe njė objektiv makro, pra i dedikuar pėr fotografinė nė distancė tė shkurtėr, mė i kėshilluari nė stomatologji ėshtė 105 mm makro. Na nevojitet mė pas njė burim drite: mund tė pėrdorim njė blic unazor, ku kemi njė burim tė vetėm drite i parregullueshėm si drejtim, njė blic hibrid (si Metz) ku burimet e dritės janė dy dhe mund tė pėrkulen me 200, ose njė blic me dy burime me njė suport tė vetėm. Pėr llojin e fotografisė sonė pedo-ortodontike ėshtė i kėshillueshėm blici hibrid sepse ėshtė mė i kollajshėm dhe manovrohet mė me lehtėsi. Me njė blic me dy burime krijohen ndonjėherė hije nė sektorėt posterior sepse njė nga dy blicet shpesh mbulohet nga faqet. Ndėrsa nė sektorin anterior pikėrisht falė lojės sė dritave dhe hijeve pėrftojmė njė thellėsi mė tė madhe dhe tredimensionale tė imazhit. Kjo zgjidhje preferohet nga ai qė merret kryesisht me estetikė.
Shkojmė nė pėrcaktimin e trupit tė aparatit pėr fotografinė intraorale. Vendosim unazėn e trupit tė aparatit nė A prioriteti i diafragmės dhe diafragma ėshtė plotėsisht e mbyllur, ekrani do tė shėnojė me njė objektiv 105 mm, F 57. F ėshtė pėr Zjarr dhe tregon hapjen e diafragmės e cila rregullon sasinė e dritės qė mund tė futet, duke goditur sensorin, sa mė e lartė tė jetė F aq mė shumė mbyllet diafragma. Diafragma e mbyllur na lejon qė tė kemi njė thellėsi mė tė madhe tė fushės, pra tė shikojmė nė mėnyrė tė qartė (me zjarr) si objektet mė tė afėrta si ato tė largėta, nė rastin tonė nga incizivi deri te molari.
Ėshtė e nevojshme qė tė vendosim ISO tė ulėt 100 ose 200, iso ėshtė ndjeshmėria e sensorit. Balancimi i tė bardhės vendoset nė blic ose nė auto white balace dhe imazhi i krijuar nė modalitet fine pėr tė pasur njė cilėsi mė tė lartė.
Pėr fotografitė intraorale objektivi vendoset nė manual dhe jo nė autofokus. Pėrdorim tė gjithė diferencėn midis vlerės minimale dhe maksimale tė lentes, objektivit, duke e vendosur full. Nėse kemi pajisjen antivibracion duket ta ēaktivizojmė.
Pas rregullimit tė objektivit nė manual dhe jo nė autofokus, duhet tė zgjidhet distanca e fokusimit sipas asaj qė do tė fotografojmė, nė mėnyrė qė tė kemi njė riprodhueshmėri tė imazheve. Pėr tė fotografuar njė kuadrat, njė social six apo overjet kėshillohet njė distancė prej 0,35 - 0,37 metra pėr intraoralet apo pėr buzėqeshjen 0,45 - 0,60 metra, pėr fotot e fytyrės 1,5 metra.
Fokusimi duhet tė kryhet duke modifikuar inkuadrimin me unazėn e objektivit por do tė jetė pėrdoruesi qė do tė afrohet dhe largohet nga individi nė mėnyrė qė tė pėrftojė fokusimin, duke mbajtur konstant raportin e inkuadrimit pėr tė gjithė mbledhjen e dokumentacionit.
Zgjedhja e hapėses sė gojės qė duhet pėrdorur mund tė influencojė cilėsinė e fotografisė sonė sepse duke tėrhequr indet e buta ato modifikojnė shikueshmėrinė e inkuadrimit tonė. Nė treg ekzistojnė lloje tė ndryshme tė hapėseve tė gojės: klasike tė plota, tė disponueshme edhe nė masė pedodontike, ato nė formė "V" dopio, hapėset e gojės gjysma, spandeks dhe pirun.
Duke qenė se secila nga kėto paraqet karakteristika tė dobishme pėr kryerjen e inkuadrimeve tė ndryshme ėshtė e nevojshme tė kemi mė shumė lloje hapėsesh goje nė dispozicion. Pėr shembull hapėset e gojės nė formė "C" janė tė preferuara pėr fotografitė ballore sepse shmangin mirė indet e buta tė harkatės, ato "V" kėshillohen pėr fotografitė anėsore dhe pėr pacientėt e vegjėl; njė spandeks i prerė nė mėnyrė tė pėrshtatshme nė nivelin e ekuatorit kėshillohet pėr fotot okluzale.
Pėr tė pėrftuar njė pėrpendikularitet korrekt tė fotografive okluzale nevojitet qė ato tė kryhen me pasqyra dhe me reflektim horizontal nė fazėn pas prodhimit. Si pėr hapėset e gojės mund tė zgjedhim midis llojeve tė ndryshme: trekėndore e madhe ose e vogėl, me mundėsinė pėr tė shtuar njė shtrėngues pėr tė shmangur praninė e gishtave nė brendėsi tė inkuadrimit ose si alternativė njė pasqyrė me kėnd me dy ekstremitetet qė paraqesin masa tė ndryshme qė tė mund tė adaptohen me gojėn e tė rriturve ose fėmijėve. Tė dytat preferohen mė shumė nė fushėn orto-pedodontike duke parė mundėsinė pėr tė shtrėnguar pasqyrėn jashtė gojės.
Pasqyrat duhet tė jenė me rodium nė sipėrfaqe, trajtim qė bėn tė mundur qė imazhi mos tė dyfishohet. Ato nė titan reflektojnė 25% tė dritės mė shumė. Sipas llojit tė pasqyrės mund tė jetė i nevojshėm rregullimi i ekspozimit nga aparati, sepse duhet tė rritet nė rast se pėrdorim pasqyra jo nė titan. Ėshtė e rėndėsishme tė ruajmė pasqyrat me kujdes dhe mos t'i gėrvishtim gjatė fazave tė sistemimit dhe sterilizimit ose duke i mbajtur nė tabaka me instrumente tė tjera metalike.
Blici duhet tė vendoset nė modalitet TTL nė mėnyrė qė aparati dhe blici tė komunikojnė midis tyre nė mėnyrė automatike duke gjetur ekspozimin dhe kohėn optimale.
Nėse duam qė tė nxjerrim nė pah njė frakturė apo njė karakteristikė tė sipėrfaqes sė dhėmbit ekzistojnė rregulluesit e kontrastit qė lejojnė heqjen e sfondit tė gojės. Mė i kėshillueshmi ka formė tė ngjashme me pasqyrat me kėnd dhe adaptohet edhe me gojėn e njė fėmije.
Ekzistojnė teknika tė ndryshme fotografike dhe modalitete tė ekzekutimit tė tyre por gabimet mė tė pėrhapura janė pėrgjithėsisht tė mėposhtmet: rrotullimi dhe lėkundja qė e bėjnė rrezen e gabimit tė aparatit fotografik nė mėnyrė jo perfekte perpendikulare me planin okluzal, prania e pėshtymės, pasqyra me avull, hapja jo e mjaftueshme qė pėrfshin nė imazh edhe harkatėn antagoniste, pasqyra e pėrkulur dhe jo e mbėshtetur nė harkatėn e kundėrt me atė qė do tė fotografohet, gishta brenda nė inkuadrim.
Pėr fotografitė okluzale tė maksilės kėshillohet pėrdorimi i njė hapėse goje spandeks tė prerė nė nivelin e ekuatorit dhe tė njė pasqyre me kėnd, me pėrdoruesin tė pozicionuar pas pacientit. Pėr fotografinė okluzale mandibulare ėshtė mė e thjeshtė pėr pėrdoruesin qė tė pozicionohet anash pacientit duke bėrė qė tė rrotullojė fytyrėn e pacientit drejt tij.
Fotografitė laterale nė pedodonci dhe ortodonci kėshillohet tė kryhen me teknika direkte nėpėrmjet ndihmės sė hapėses sė gojės "V", duke u pėrpjekur tė fotografojmė klasėn molare me rrezen e gabimit pėrpendikulare me planin okluzal nė mėnyrė qė foto tė pėrfaqėsojė me besnikėri raportin ekzistues molar.
Njė fotografi e mirė laterale riprodhon deri tek incizivi qendror kundėrlateral ndėrsa inkuadrimi korrekt pėr njė overjet nuk kalon incizivin qendror tė pjesės nė fjalė. Pėr tė mos pasur faqe dhe hapėse goje nė fotografinė e overjet si sfond ėshtė e mjaftueshme tė shtyni lehtė nė drejtim distal hapėset e plota tė gojės nė mėnyrė qė aparati mos tė ketė njė pikė fokusi pėrveē dhėmbėve dhe tė stampohet nė sfond tė zi.
Nė ekzekutimin e fotografive ekstraorale pėrdorim tė njėjtat konfigurime tė aparatit tė pėrdorura pėr intraoralet por hapim lehtėsisht diafragmėn nė mėnyrė qė mos tė jenė tė errėta. Pėr tė inkuadruar gojėn dhe buzėt pėrdorim njė diafragmė afėr me F22 me trupin e aparatit horizontalisht ndėrsa pėr fytyrėn diafragma do tė jetė e hapur me F8 deri nė 11, trupi i aparatit mbahet vertikalisht me blicin e drejtuar nga profili i pacientit nė mėnyrė qė mos tė krijojė hije, objektivi programohet nė autofokus dhe jo mė manual dhe pacienti dhe pėrdoruesi janė tė ulur pėr tė qenė nė tė njėjtėn lartėsi.
Si sfond pėr fotografitė e fytyrės mund tė pėrdoret njė karton ose njė copė e zezė pėr tė mos pasur hije dhe pėr tė theksuar konturet. Nėse pacienti ka ngjyrėn e lėkurės tė errėt sugjerohet njė karton ose njė copė e bardhė. Mund tė shmanget mungesa e njė sfondi tė pėrshtatshėm duke pozicionuar pacientin larg murit, nė mėnyrė qė tė reduktohet nė minimum formimi i hijeve.
Ėshtė praktike tė merren radiografitė e pacientit nė mėnyrė qė tė kemi njė dokumentacion tė plotė dhe radiografitė nėse nuk janė tė dixhitalizuara skanohen ose fotografohen nė diafanoskop pa blic, nė modalitet bardhė e zi, nė program automatik me autofokus.
Nėse kemi nevojė pėr tė fotografuar modelet nė shkumės mund tė shfrytėzojmė tė njėjtin sfond tė fotografive tė fytyrės duke konfiguruar aparatin si pėr fotografitė intraorale dhe jo nė autofokus.
Me aparatet refleks pėrftohen rezultate optimale me imazhe nė rezolucion tė lartė. Mund tė bėhen fotografi tė mira edhe me aparate fotografike kompakte ose me smartphone tė gjeneratės sė fundit me blic apo drita led si aksesor i dedikuar edhe nėse pėrcaktimi dhe cilėsia e imazhin janė dukshėm tė ndryshme.
Avantazh i madh janė kostot e reduktuara dhe lehtėsia e pėrdorimit duke qenė kompakte dhe janė lehtėsisht tė transportueshme dhe tė pėrdorshme edhe nė kontekste tė tjera. Disavantazhi i aparateve jo refleks ėshtė cilėsia e ulėt e imazheve qė nuk lejojnė publikimin nė revista tė specializuara sepse sensori ka performancė mė tė ulėt dhe ėshtė i nevojshėm njė inkuadrim mė i qartė pėr pamundėsinė pėr tė pėrdorur zoom. Edhe aparatet kompakte duhet tė pėrdoren me karakteristikė tė diafragmės A, me diafragmė plotėsisht tė mbyllur pėr fotografinė intraorale, pėr mungesėn e blicit tė pėrshtatshėm ėshtė e mundur tė pėrdoret zoom pėr tė shmangur imazhet e errėta dhe jashtė fokusit.
Aktualisht fotokamerat e integruara nė celularėt tanė mė tė pėrparuar mundėsojnė pėrftimin e imazheve tė mira dhe duke pėrdorur blic tė dedikuar pėr tu aplikuar nė imazhe. Ky sektor ėshtė nė zhvillim tė madh dhe nevoja pėr thjeshtimin dhe reduktimin e kostove po sjell gjithmonė e mė shumė drejt pėrdorimit tė gjerė tė celularėve pėr fotografitė stomatologjike.
Pavarėsisht nga karakteristikat teknike pak a shumė tė sofistikuara tė materialit qė do tė pėrdorim mbetet i vlefshėm principi pėr tė cilin nė fotografinė stomatologjike cilėsia e njė imazhi pėrbėhet nga shumė aspekte dhe mbi tė gjitha duhet tė bėjė tė dukshėm atė qė ėshtė realisht prezente nė brendėsi tė zgavrės sė gojės. Fotografia nė pedodonci gjithashtu kėrkon shumė durim dhe shpesh kėrkon bashkėpunimin e pacientit tė vogėl qė ėshtė litimi ynė real mė shumė se pajisjet me tė cilat jemi tė pajisur.
Nėn kujdeesin e: E. Tessore, G. Fortini, A. Caburlotto, E. Carli
Pėrktheu: Erjola Taga