Futja e teknologjive dixhitale nė stomatologjinė implanto-protetike ka lejuar njė pėrmirėsim nė termat e parashikueshmėrisė sė rezultateve klinike dhe reduktimit tė procedurave laboratorike.
Falė pėrdorimit tė njė protokolli dixhital, mjeku ka mundėsinė qė tė kryejė terapinė nė mėnyrė tė udhėhequr nga ana protetike, tė realizojė provizorėt pėrpara futjes sė implanteve, tė kryejė njė kirurgji tė drejtuar me ose pa hapje tė njė lemboje, tė reduktojė kohėt terapeutike dhe ndoshta kostot relative. Nė kėtė kontekst, protezat provizore qė vihen menjėherė luajnė njė rol thelbėsor sepse karakteristikat si dimensioni vertikal i okluzionit, forma dhe pozicioni i dhėmbėve dyfishohen nė protezėn definitive.
Sot janė tė paktė protokollet plotėsisht dixhitalė qė pėrshkruhen nė literaturėn e aplikuar nė njė rehabilitim implanto-protetik nė tė gjithė harkadėn. Aplikimi i fully digital technique (FDT, teknika plotėsisht dixhitale) mund tė lejojė reduktimin e kalimeve klinike dhe laboratorike dhe arritjen e njė rezultati estetik tė parashikueshėm. Megjithatė, gjurma dixhitale e harkadave tė plota nė implante mund tė rezultojė njė veprim i vėshtirė nga momenti qė pėr skanerėt intraoralė ėshtė mė kompleks zbulimi i mukozės edentule dhe scanbody.
Qėllimi i kėtij artikulli ėshtė qė tė pėrshkruajė aplikimin e FDT nė rast rehabilitimi tė plotė mbi implante. Kjo teknikė lejon reduktimin e kalimeve klinike dhe laboratorike tė nevojshme pėr pėrkufizimin e dimensionit vertikal tė okluzionit, tė raporteve okluzale dhe tė anatomisė sė indeve gingivale pėrreth protezės.
Materiale dhe metoda
Njė pacient edentul me protezė tashmė tė papėrshtatshme paraqitet nė klinikė me kėrkesėn pėr njė rehabilitim protetik tė plotė. Pėr njė zhvillim optimal tė rastit kemi zgjedhur aplikimin e fully digital technique. Pasi kemi vlerėsuar dhe rishikuar parametrat estetikė dhe funksionalė, protezat totale pre-ekzistuese janė duplikuar pėr tė realizuar dy shabllonet radiografike tė dobishme nė ekzaminimin Cone Beam.
Imazhet radiografike qė janė marrė janė pėrdorur pėr tė planifikuar kirurgjinė implantare tė drejtuar pėrmes protokollit tė certifikuar Nobel Guide dhe nė vijim janė realizuar dy shabllone kirurgjikale implantare (fig. 1).
Figura 1
Pėrpara ndėrhyrjes kirurgjikale, protezat provizore janė projektuar nė mėnyrė dixhitale nė bazė tė planifikimit implantar dhe janė realizuar nėpėrmjet frezimit me CAD/CAM. Ditėn e kirurgjisė implantet janė futur duke pėrdorur shabllonėt kirurgjikalė dhe mė pas protezat provizore janė fiksuar tek abutment provizorė, janė pėrpunuar dhe i janė nėnshtruar ngarkesės sė menjėhershme.
Katėr muaj pas kirurgjisė janė kryer tre seri gjurmėsh dixhitale intraorale pėr tė mbledhur informacionet qė kanė tė bėjnė me protezat provizore (STL1), pozicionin tridimensional tė implanteve (STL2) dhe arkitekturėn e indeve tė buta nė kontakt me protezat. Tė gjitha gjurmėt janė marrė duke pėrdorur skanerin intraoral me teknologjinė me burim vale (wavefront technology) (True Definition Scanner - Lava Cos, 3M ESPE, St. Paul, MN, SHBA) pasi ėshtė aplikuar pluhuri pėr skanim (3 m ESPE, Seefeld, Gjermani).
Seria e parė e gjurmėve intraorale (STL1) ėshtė kryer duke skanuar provizorėt e pavidhosur tek implantet dhe bashkė me protezat janė skanuar indet gingivale pėrreth. Nė kėtė fazė harkadat janė skanuar fillimisht tė ndara dhe mė pas nė interkuspidimin maksimal nė mėnyrė qė tė merren qoftė informacionet qė lidhen me dimensionin vertikal tė funksionalizuar, qoftė me informacionet mbi formėn e elementeve dentare dhe mbi pozicionin e tyre.
Mė pas, provizorėt janė hequr nga implantet dhe disa scanbody standard (Elos Medtech AB, Lidköping, Suedi) janė vidhosur tek implantet (fig. 2).
Figura 2
Seria e dytė e gjurmėve dixhitale (STL2) ėshtė marrė nga scanbody. Nė kėtė mėnyrė fitohet pozicioni i scanbody dhe si pasojė, ai i implanteve. Protokolli i gjurmės konsistonte nė njė rrugė skanimi tė vazhdueshėm nga njė ekstremitet i harkadės nė tjetrin duke ndjekur rrugė rrethore pėrreth scanbody.
Nė kėtė fazė nuk ėshtė e mundur qė tė grumbullohen informacione nė lidhje me raportet okluzale ndėrmjet dy harkadave sepse nuk ėshtė i pranishėm ndonjė repère apo bllokues okluzal. Sė fundmi, pėr tė grumbulluar nė negativ informacionet qė lidhen me indet e buta pėrreth protezės (profili i emergjencės implantare dhe anatomia gingivale poshtė elementeve shtyllė), provizori superior dhe ai inferior janė skanuar jashtė gojės dhe kėshtu ėshtė marrė seria e tretė e gjurmėve (STL3).
Tre seritė e gjurmėve STL1, STL2, STL3 janė importuar mė pas nė software Geomagic Studio 12 (3D Systems, Rock Hill, SC, SHBA) dhe janė bashkuar duke pėrdorur njė algoritėm automatik specifik. Mė pas, edhe gjurmėt STL2 janė kopjuar falė korrespondencės ndėrmjet formės sė provizorėve tė fituar nė STL2 dhe STL3.
Nėpėrmjet bashkimit CAD tė gjurmėve tė ndryshme ėshtė marrė njė file i vetėm, i quajtur STL4, qė pėrmbante informacionet si nė vijim: pozicioni tridimensional i scanbody, arkitektura e indeve tė buta, parametrat okluzalė dhe karakteristikat estetike. File STL4 ėshtė importuar mė pas nė njė software dentar (Dental Wings, Montréal, QC, Kanada) pėr tė zbuluar nė mėnyrė automatike dhe tė certifikuar pozicionin e implanteve duke filluar nga ai i scanbody (fig. 3).
Figura 3
File STL4, qė nė kėtė pikė paraqiste modelin master virtual, ėshtė pėrdorur pėr tė realizuar dy modele master stereolitografikė me analogė tė implanteve.
Gjithnjė duke u nisur nga STL4 janė projektuar dhe realizuar nė CAD/CAM dy shufra nė alumin (njė pėr harkadėn superiore dhe njė pėr atė inferiore) me lidhje implantare tė integruara (fig. 4).
Figura 4
Dy shufrat janė vidhosur tek implantet e pacientit pėr tė testuar pasivitetin dhe pėr tė vlerėsuar gjurmėt dixhitale STL2 (fig. 5).
Figura 5
Nė mėnyrė analoge janė projektuar dhe realizuar dy prototipe nė rezinė pėr tė vlerėsuar parametrat okluzalė dhe estetikė te pacienti (fig. 6, 7)
Figura 6
Figura 7
Sapo tė kontrollohen tė gjithė parametrat okluzalė, estetikė dhe nė pozicion implantar, nėnstrukturat metalike definitive janė projektuar dhe prodhuar nė CAD/CAM.
Procedura e projektimit dixhital ėshtė lehtėsuar nga prania e dyllosjes virtuale tė protezės pėrfundimtare (tė bazuar nė formėn e funksionalitetit tė provizorėve) nė STL4. Kjo ka lejuar teknikun e dhėmbėve qė tė projektojė njė kod ankorimi tė nėnstrukturės duke u bazuar nė pozicionin e dhėmbėve nė protezė (fig. 8).
Figura 8
Nėnstrukturat janė frezuar nė CAD/CAM me sistemin me 5 akse duke pėrdorur njė lidhje nė titan tė gradės 5. Nėnstrukturat e pėrfunduara janė testuar te pacientėt pėrmes testit tė Sheffield dhe kontrollit radiografik (fig. 9).
Figura 9
Protezat definitive janė pėrfunduar mė pas duke pėrdorur teknikat konvencionale dhe dhėmbėt janė zgjedhur duke ndjekur dyllosjen dixhitale (fig. 10).
Figura 10
Protezat e pėrfunduara janė vidhosur tek implantet me njė torque 35 Ncm dhe kontaktet okluzale janė kontrolluar nė mėnyrė tė ndarė me letrėn e artikulimit 20 mikron. Nė fund, ēdo element i veēantė ėshtė kontrolluar me njė Shimstock prej 8 mikron (fig. 11).
Figura 11
Diferencat nė krahasim me teknikėn konvencionale
Teknologjitė dixhitale dhe CAD/CAM qė zbatohen nė stomatologjinė implanto-protetike po pėsojnė nė zgjerim tė shpejtė zhvillimor. Imazhet radiografike tridimensionale qė merren nėpėrmjet ekzaminimeve Cone Beam lejojnė, falė planifikimit tė kirurgjisė implantare dhe realizimit tė shabllonėve kirurgjikalė, kryerjen e rehabilitimeve komplekse tė udhėhequr nga ana protetike.
Sapo tė osteointegrohen implantet, skanerėt intraoralė mund tė pėrdoren pėr tė grumbulluar informacione mbi pozicionin e implanteve dhe mbi indet e buta pėrreth. Informacioni dixhital i marrė kėshtu mund tė pėrdoret nė fluksin e punės protetike duke bėrė tė mundur njė projektim plotėsisht dixhital qė merr nė konsideratė qoftė aspektet funksionale qoftė ato estetike. Tekniku i dhėmbėve ėshtė kėshtu nė gjendje qė tė dizenjojė nėnstrukturėn mė tė pėrshtatshme pėr rezultatin mė tė mirė strukturor, funksional dhe estetik.
Nė fluksin e punės konvencionale ėshtė e nevojshme tė pėrdoren kopjet nė silikon tė dyllit diagnostikues ose tė provizorėve pėr tė transferuar informacionet estetike dhe funksionale nė modelin e punės. Pėrveē tė tjerave, kur transferimet e gjurmės vidhosen tek implantet nuk ėshtė e mundur qė tė regjistrojmė as raportet okluzale ndėrmjet harkadave as profilet e indeve gingivale periprotetike.
Nėpėrmjet aplikimit tė kėtij protokolli plotėsisht dixhital, nė fakt, gjurmėt dixhitale mund tė mbivendosen duke marrė kėshtu njė file tė vetėm nė brendėsi tė tė cilit janė mbajtur tė gjitha informacionet e rėndėsishme. Parametrat - si pozicioni i implanteve, cilėsitė estetike, dimensioni vertikal i okluzionit tė funksionalizuar, raportet okluzale dhe parametrat gingivale - regjistrohen nė tre stade tė ndryshme (STL1, STL2 dhe STL3). Nė vijim, tre seritė e gjurmėve kombinohen nė platformėn virtuale dhe file i ri STL4 pėrdoret pėr tė projektuar nė mėnyrė shumė tė saktė protezėn definitive.
Efekti dhe performanca
Suksesi i kėtij trajtimi dixhital ėshtė bazuar nė dy aspekte. Sė pari, skanimet intraorale (STL1) dhe ekstraorale (STL2) tė provizorėve dhe kombinimet e tyre nė mjedisin CAD kanė lejuar qė tė fitohen tė gjitha informacionet e rėndėsishme mbi anatominė e indeve tė buta. Kėto tė dhėna, sė bashku me pozicionin implantar qė merret pėrmes skanimeve STL2, janė riprodhuar nė modelin stereolitografik. Informacionet e sjella nė model kanė lejuar mė pas njė realizim efikas dhe eficient tė protezave definitive.
Ndėrsa aspekti i dytė i pėrket proceseve tė verifikimit tė pozicionit tė implanteve dhe tė parametrave estetike/funksionale pėrpara realizimit tė protezės sė pėrfunduar. Gjatė zhvillimit tė rastit klinik, gjurma dixhitale e scanbody (STL2) e komplet harkadės inferiore ėshtė njė nga fazat mė delikate dhe impenjative. Kjo fitohet mbi tė gjitha pėr harkadėn inferiore, ku mungesa e indit tė keratinizuar mund tė favorizojė shfaqjen e gabimeve dhe artefakteve nė skanim pėr shkak tė lėvizshmėrisė sė mukozės pėrreth.
Nga pikėpamja shkencore ėshtė treguar sesi gjurma dixhitale e njė harkade plotėsisht edentule me implante ka njė saktėsi tė barabartė ose mė tė mirė se ajo qė arrihet me teknika konvencionale, por duhet njė vlerėsim shkencor. Pėrpara se tė procedojmė me realizimin e nėnstrukturės definitive ėshtė e nevojshme tė verifikojmė saktėsinė e pozicioneve implantare qė merren pėrmes gjurmės STL2. Pėr ta bėrė kėtė janė prodhuar dy shufra tė realizuara nė CAD/CAM dhe tė pėrbėra nga alumini, janė vidhosur mbi implante dhe janė vlerėsuar klinikisht.
Nga momenti qė vendosja e tyre nė implante rezultonte pasive, gjurmėt dixhitale janė vlerėsuar dhe ėshtė proceduar me realizimin e nėnstrukturave definitive. Nė mėnyrė analoge, pėr tė vlerėsuar parametrat estetikė dhe okluzalė pėrpara se tė realizohen protezat pėrfundimtare janė realizuar dy prototipe rezinė qė janė testuar mė pas te pacienti. Prototipet janė dizenjuar nė bazė tė provizorėve funksionalė.
Konkluzione
Ky protokoll plotėsisht dixhital ėshtė treguar si njė metodė e besueshme pėr tė transferuar karakteristikat e protezave provizore dhe anatomitė gingivale tė protezave definitive. Fitimi dhe pėrpunimi i tė dhėnave ėshtė kryer me sukses nė katėr faza: skanim intra dhe ekstraoral i provizorėve, gjurmė e scanbody tė vidhosur tek implantet dhe nė fund kombinimi dixhital i gjurmėve. Pėr tė testuar shkallėn e saktėsisė sė gjurmėve dhe parametrave funksionalė/estetikė, shufrat CAD/CAM nė alumin dhe prototipet nė rezinė janė prodhuar dhe testuar klinikisht. Ky trajtim dixhital ka lejuar reduktimin e kohės laboratorike dhe tė trajtimit, ka lejuar verifikimin e parametrave estetikė dhe funksionalė dhe ka lejuar projektimin e nėnstrukturės definitve duke u bazuar nė dyllosjen virtuale.
Bashkė-autorė:
Nicola Ragazzini, DDS, MSc, Master i Shkencave1
Lorenzo Scheda, DDS, student post-diplomim1
Edoardo Evangelisti, DDS, Msc, Master i Shkencave1
1Divizioni i protetikės, Departamenti i shkencave biomjekėsore dhe neuromotore, Alma Mater Studiorum, Universiteti i Bolonjės
Pėrktheu: Valbona Spahia