Halitoza (fryma e keqe ose bromopnea) ėshtė njė simptomė qė shkaktohet nga sėmundjet metabolike ose tė frymėmarrjes. Shpesh shpreh probleme reale shėndetėsore. Nė shumicėn e rasteve, sidoqoftė, mund tė lidhet me higjienėn e dobėt ose tė pasaktė tė gojės dhe shfaqjen e problemeve tė dhėmbėve. Por shkaku duhet kėrkuar gjithashtu edhe nė fusha tė tjera, tė cilat mund tė jenė dieta ose stili i jetesės. Fryma e vazhdueshme e pakėndshme mund tė ndodhė nė njė formė kronike. Nė raste tė tjera, sidoqoftė, kjo ndodh me ndėrprerje, nė momente tė caktuara tė ditės. Qoftė pas ngrėnies, qoftė edhe pas zgjimit, mund tė lidhet gjithashtu me ērregullime tė tretjes. Problemi duhet tė "dėgjohet" qė kur lind dhe duhet tė dish tė kėrkosh zgjidhje nė momentin e duhur, pėr tė lejuar specialistin tė adresojė mė mirė diagnozėn. Shkaktarė tė erės sė keqe tė gojės janė bakteret qė grumbullohen dhe prodhojnė gazra tė veēantė.
Shkaqet
Diapazoni i shkaqeve ėshtė shumė i gjerė. Para sė gjithash, stilet e jetesės jo tė shėndetshme si konsumimi i alkoolit, pirja e duhanit, marrja e barnave (antidepresivėt, antibiotikėt, antihipertensionet, diuretikėt), goja e dehidratuar, mėnyra e tė ushqyerit. Dihet qė disa ushqime (hudhra dhe qepa) kontribuojnė nė rėndimin e frymėmarrjes gjatė tretjes si dhe sheqerin kur merret me bollėk dhe produkte qumėshti. Nė fakt, kėto janė ushqime qė luajnė njė rol vendimtar nė zhvillimin e kolonive tė baktereve nė gojė. Por edhe dietat e paekuilibruara, veēanėrisht ato me shumė proteina - ose agjėrimi - mund tė sjellin erėn e keqe tė gojės. Pėrfundimisht, ekzistojnė patologji specifike qė mund tė shkaktojnė halitozėn. Nė veēanti, mund tė pėrmendim disa:
Kur shkaku ėshtė higjiena e gojės
Flora e pasur me bakteriale anaerobe tė pranishme nė zgavrėn e gojės mund tė riprodhohet dhe grumbullohet jo normalisht dhe tė shkaktojė erėn e keqe tė gojės. Ky proces ėshtė shkaktuar pas formimit tė pllakave qė mund tė ēojnė nė gjakderdhje gengivave, veēanėrisht ėshtė interesante pėr bakteret qė e shfrytėzojnė atė, duke prodhuar gazra aromatike. Kjo ėshtė arsyeja pse ndėr shkaqet mė tė shpeshta tė halitozės mund tė identifikojmė gjendjen e shėndetit tė oral: higjiena orale e pasaktė (pėrfshirė gjuhėn), mishrat e dhėmbėve ose problemet periodontale, por edhe njė e karies i patrajtuar. Pėr tė eleminuar pllakėn mjafton tė pėrdoren tė gjitha mjetet "shtėpiake". Nga ana tjetėr, kur tashmė tė jeni nė fazėn tjetėr - atė tė formimit tė gurit - kėshillohet njė seancė higjiene orale.
Si ta kurojmė
Trajtimi i halitozės ėshtė i thjeshtė kur problemi nuk vazhdon me kalimin e kohės. Pėr shembull, eleminimi i disa ushqimeve nga tavolina, eleminimi i zakoneve tė kėqija qė lidhen me alkoolin dhe cigaren, rritja e hidratimit, respektimi i higjienės orale tė vazhdueshme dhe tė saktė (gjithmonė pas ngrėnies) me fill dentar, furēė ose gargare. Rekomandohen gjithashtu seanca tė higjienės dentare tek higjienisti dentar dhe pastrim vjetor i gjuhės (nė rastet e gurit tė vazhdueshėm, profesionisti mund tė sugjerojė njė kujtesė gjashtė mujore). Ėshtė e dobishme qė goja tė mbahet gjithmonė e hidratuar duke pirė shumė ujė: ndihmon pėr tė mbajtur tė pastėr dhėmbėt dhe gojėn dhe pėr tė zvogėluar praninė e baktereve. Pėrtypja e ēamēakėzit pa sheqer gjithashtu mund tė ndikojė pozitivisht nė prodhimin e pėshtymės. Nga ana tjetėr, kur simptomat vazhdojnė me kalimin e kohės dhe nuk zvogėlohen me futjen e zakoneve tė reja dhe higjienėn korrekte tė gojės, ėshtė e nevojshme tė konsultoheni me njė specialist pėr tė identifikuar shkaqet, pėrmes analizave specifike.
Pėr mė shumė informacion:
Richter JL. Diagnosis and treatment of halitosis. Compendium of Continuing Education in Dentistry 1096; 17(4): 8702
Scully C, ElMaaytah M, Porter S, Greenman J.Breath odor: etiopathogenesis, assessment and management. European Journal of Orai Sciences 1997
Yaegaki K, Coil JM. Clinical dilemmas posed by patients with psychosomatic halitosis. Quintessence International 1999; 80 (5): 828833
Eli I, Baht R, Kozlovsky A, Rosenberg M. The complaint of orai malodor: possible psychopathological aspects. Psychosomatic Medicine 1996; 58 (2):156159
Ayesh R, Mitchell S, Zhang A, Smith R. The fish odour syndrome: biochemical, familial, and clinical aspects. British Medicai Journal 1993; 807 (6905): 655657