Centers for Disease Control and Prevention (Qendra pėr Kontrollin dhe Parandalimin e Sėmundjeve) e Shteteve tė Bashkuara ka hetuar nė raportin e saj javor - Morbidity and Mortality Weekly Report (Raporti Javor mbi Sėmundshmėrinė dhe Vdekshmėrinė) - qėllimi pėr tė studiuar njė grup rastesh tė fibrozės pulmonare idiopatike tė zbuluar te dentistėt dhe asistentėt e tjerė dentar tė trajtuar nė njė qendėr kurimi nė Virginia. Fibroza pulmonare idiopatike ėshtė njė sėmundje kronike dhe progresive me prognozė tė dobėt pėr tė cilėt nuk njihen akoma shkaqet.
Sipas publikimit tė CNN nė edicionin on line, paciente tė reja nė moshė, nga tė cilat 7 kanė vdekur, gjatė periudhės prej 16 vitesh, ishin prekur nga sėmundja pulmonare. Pėr tė hetuar mbi kėtė grup pacientėsh ėshtė dr. Randall J. Nett, autor kryesor i studimit dhe mjek zyrtar pranė US Public Health Service.
Nė ngritjen e alarmit dhe vėmendjes sė kėrkuesve kundrejt operuesve nė sektorin dentar, lexohet nė raport, ėshtė fakti se ndėr 894 pacientė tė trajtuar pėr fibrozėn pulmonare idiopatike nė spitalin e Virginia, 9 pacientė - ose 1% - ishin dentistė ose laborant dentar. Pėrqindje qė do tė rezultonte "23 herė mė e lartė se ajo e parashikuar", sipas asaj qė ėshtė treguar nga kėrkuesi. Tė gjithė pacientėt e grupit - 8 dentistė dhe njė laborant dentar - ishin meshkuj, me moshė mesatare 64 vjeē. Edhe pse arsyeja e sėmundjes nuk ėshtė identifikuar, ekspozimet profesionale janė tė mundshme, kanė shkruar Nett dhe kolegėt e tij.
"Dentistėt kanė ekspozime unike nė vendin e punės", ka nėnvizuar dok. Nett. "Kėto ekspozime pėrfshijnė baktere, viruse, pluhura, gaz, rrezatime dhe risqe tė tjera respiratore".
Sipas raportit, njė nga pacientėt e mbijetuar tė grupit, operues nė sektorin dentar, ka referuar se ka luciduar pajisje dentare pa pėrdorur mjete mbrojtėse si maska dhe ėshtė ekspozuar ndaj silicit dhe pėrbėrėsve tė tjerė mė toksicitet tė konsiderueshėm respirator ose potencial. "Nė kėtė moment nuk e dimė se ēfarė ka shkaktuar kėtė grup rastesh tė vibrozės pulmonare idiopatike nė personelin qė operon nė sektorin stomatologjik", ka thėnė dr. Nett qė i ka rekomanduar punonjėsve qė tė "vendosin njė mbrojtje respiratore tė certifikuar", nėse kapaciteti pėr tė pėrmirėsuar ventilimin nuk ėshtė i praktikueshėm ose efikas.
"Kemi akoma shumė punė pėr tė bėrė para se tė nxjerrim konkluzione mbi riskun qė dentistėt ose laborantėt kanė nė funksion tė punės sė tyre", ka sqaruar kėrkuesi. Dok. Paul Casamassimo, pėrgjegjės i politikave tė Qendrės sė shėndetit dhe kėrkimeve pediatrike pėr higjienėn e American Academy of Pediatric Dentistry, ka afirmuar pėr CNN qė raporti i ri nuk ėshtė "befasues". "Pėr vite" - ka thėnė Casamassimo - "dentistėt janė ekspozuar ndaj pluhurave qė vijnė nga punimi i materialeve tė mbushjes dhe tė protezave, pėrveē substancave toksike tė listuara nė raport. Pacientėt e grupit ishin tė gjithė tė moshuar pra mund tė mos kenė pėrdorur praktika mė tė azhornuara pėr mbrojtjen dhe sigurinė personale". "Punojmė me materiale dhe me bioprodukte humane mundėsisht tė dėmshme pėr trupin tonė nėse i pėrthithim ato", ka vazhduar ai. "Dentistėt e rinj trajnohen nė mėnyrė tė ndryshme nga e kaluara dhe pėrdorin instrumente me mbrojtjen e duhur".
Dr. Casamassimo qė informon se si babi i tij edhe ai njė dentist, pavarėsisht se nuk ka vdekur pėr shkak tė njė problemi pulmonar, vuante nga probleme respiratore. "Mundėsisht ishte njė problem mė i pėrhapur nga sa njihej", pėrfundon ai.
Pėrktheu: Erjola Taga