Evolucioni teknologjik nė praktikėn e pėrditshme tė klinikės stomatologjike nuk sjell vetėm avantazhe dhe pėrfitime pėr sa i pėrket pėrmirėsimit tė performancės por dhe pėrfitime ekonomike jo indiferente nė ekonominė globale tė aktivitetit.
Kėtė mbėshtet dr. Raffaele Prencipe, stomatolog drejtor shkencor EM Consulting S.r.l shoqėri qė merret me trajnimet nė fushėn stomatologjike qė na ndihmon qė tė bėjmė njė seri konsideratash mbi futjen nė praktikėn stomatologjike tė skanerit intra-oral nė zėvendėsimin e marrjes sė gjurmės me materialet e ndryshme tė precizionit. Dr. Prencipe i kėrkuam qė tė na vendosi nė krahasim gjurmėn dixhitale me atė tradicionale nga pikėpamja e kostove: cila ėshtė mė e volitshme?
"Pėrpara se tė avancojmė me konkluzionet ėshtė e nevojshme qė tė bėjmė njė saktėsim teknik" - thotė ai pėr Odontoiatria33 - "pra qė evolucioni i kėtyre sistemeve duhet tė sjellė nė mėnyrė tė pashmangshme pėrdorimin e sistemeve tė hapura me menaxhimin e file-ve STL qė tė mund tė dialogojmė me tė gjithė". Precizimi i dytė ėshtė qė "kurba e tė mėsuarit pėr pėrdorimin korrekt tė njė skaneri intra-oral nuk ėshtė e thjeshtė dhe e shkurtėr. "Nė njė moment nė tė cilin ortodoncia klasike me braketa preferohet nė vend tė atyre tė padukshme nėpėrmjet maskerinave, ėshtė e dukshme se dėrgimi i file-eve nė vend tė modeleve nė shkumės pėr shtėpinė mėmė, i mundėson dentistit njė pėrfitim jo indiferent pėr sa i pėrket, jo vetėm performancės por dhe njė kursimi nė kohė nė tė gjithė procedurėn e zhvillimit tė studimit tė rastit". Mė pas ėshtė avantazhi qė tė mund t'i tregojmė pacientit planin terapeutik qė "lejon njė pėrvetėsim mė performues tė klientėve potencialė".
"E njėjta gjė vlen dhe pėr rastet e protezave me aspekt tė rėndėsishėm estetik ku tė tregosh rezultatin final nė pak kohė me softuer tė dedikuar, nxjerr nė pah kėrkesa tė fshehura tė rėndėsishme nga ana e pacientit". Shumė shpesh nė kėto raste pranimi i preventivit, ėshtė i menjėhershėm, shprehet eksperti, qė na kujton se si shumė softuerė punojnė edhe me fotografi tė pacientit dhe jo vetėm.
Aspekt tjetėr i dėshmuar nga dr. Prencipe ėshtė se pėr sytė e pacientit kėto teknologji janė sinonim i modernitetit dhe i cilėsisė.
Ndėr pėrfitimet e gjurmėve dixhitale nė krahasim me ato tradicionale ėshtė dhe ai i kursimit tė kohės pėr menaxhimin e tyre duke filluar nga menaxhimi i magazinės, nga procedurat qė lidhen me sterilizimin, pastėrtinė, konfeksionimin, deri nė dėrgimin nė laborator.
Por nė aspektin ekonomik cilat janė kostot?
"Njė skaner intra-oral i cilėsisė sė duhur kushton nė treg rreth 24.000 + TVSH edhe pse kostot mund tė variojnė sipas modeleve", thotė autori. "Formula mė korrekte sot pėr tė zotėruar njė tė tillė ėshtė qiraja operative, por zgjatja e amortizimit me 130% mund tė rezultojė e pėrshtatshme. Vlerėsimi nė formulėn e blerjes ėshtė dukshėm subjektiv dhe duhet tė kryhet me vetė konsulentin fiskal". Duke hamendėsuar qiranė operative kėsti pėr 48 muaj ėshtė rreth 570 + TVSH nė muaj, pra pėr njė dentist rreth 700 , duke parė qė TVSH ėshtė njė kosto e faturuar nė zgjerim".
Po kostot e njė gjurme tradicionale me material precizioni?
"Konsiderojmė se pėr realizimin e njė manifakture protetike fikse, qoftė njė kurorė e vetme apo njė urė me mė shumė elemente, nevojitet qė tė procedojmė me marrjen e tė paktėn 3 gjurmėve: gjurma e parė e precizionit; gjurma e harkadės antagoniste; gjurma e pozicionit. Kosto mesatare e njė gjurme tė precizionit ėshtė rreth 25 duke marrė nė konsideratė dhe nozzle/tips dentarė. Nuk shpenzojmė shumė pėr siguri. Kėshtu pėr ēdo punim shpenzojmė rreth 75 , duke konsideruar dhe duke anashkaluar kostot e lugėve individuale ku ėshtė e nevojshme. Njė kosto prej 100 pėr punim ėshtė goxha treguese duke konsideruar gjurmėt e marra mė shumė se njė herė prej defekteve dhe prej humbjeve, qė nė mėnyrė tė pashmangshme ndodhin nė praktikė. Mund tė jetė e drejtė tė afirmojmė se pėr 7-10 raste protetike nė muaj barazojmė koston e kėstit tė qirasė, duke kursyer gjithēka nė fund tė qirasė operative".
"Njė break-even point i arsyeshėm ėshtė me 8 raste protetike nė muaj, duke bėrė njė llogaritje tė thjeshtė ekonomike, duke lėnė atė qė thamė nė fillim mbi menaxhimin e imazhit dhe tė cilėsisė", pėrfundon dr. Prencipe, qė do tė saktėsojė dhe njė herė siē konsiderohet nė hipotezėn e tij, kohėn e nevojshme pėr tė pėrftuar "shkathtėsinė" e nevojshme pėr tė pėrdorur kėtė teknologji tė re dhe nuk llogarit ndryshimet e mundshme tė cilėsisė sė gjurmės sė pėrftueshme me dy sistemet, duke ia lėnė kėto vlerėsime kėrkimit shkencor.
Pėrktheu: Erjola Taga