Qė para 20 vitesh, Hite Bellizzi dhe Andrus (1988) kishin vlerėsuar sjelljen e dentistėve dhe tė konsumatorėve amerikanė nė krahasim me publicitetin stomatologjik.
Sot sjellja e dentistėve nė krahasim me publicitetin nė SHBA nuk ėshtė kaq negative sa ishte 20 vite mė parė, por rezultatet pėr sa i pėrket rritjes sė kėrkesės sė kurave nuk kanė qenė kaq tė jashtėzakonshme. Nė kėtė skenar numri i dentistėve pėr 100.000 banorė vijon me progresionin nga 60,9 nė vitin 2015 me njė vlerėsim prej 65,7 nė vitin 2035 pėr 100.000 banorė. Shkalla e parashikuar e rritjes e numrit tė dentistėve pėr frymė nga viti 2015 nė 2035 ėshtė 7,9%. Puna e dentistėve ėshtė dashur qė tė pėrshtatet dhe kėshtu intensiteti i parashikuar i orėve tė punės pėr shkak tė moshės dhe tė profilit tė gjinisė sė forcės sė punės sė dentistėve nė tė ardhmen shihet gjithnjė e mė shumė si njė profesion "femėror".
Pra shkalla e rritjes sė ofertės sė dentistėve "me kohė tė plotė ekuivalente" ėshtė mė e ulėt, nė 6,5%. Duke replikuar tė njėjtin rregullim pėr vizitat e pacientėve, shkalla e rritjes ėshtė me 4,5%.
Historikisht efekti i publicitetit nė stomatologji nuk ka qenė koherent me atė qė nė fakt ėshtė parė dhe perceptuar nga konsumatorėt mbi atė qė konsumatorėt konsiderojnė efikas si informacion shėndetėsor. Implikimet e kėtyre koncepteve sot janė nė diskutim. Kam dashur tė verifikoj me njė kėrkim tė kohėve tė fundit nėn profilin ekonomik, organizativ dhe strategjik sjelljet e pacientėve italianė dhe se cilat do tė ishin diferencat domethėnėse mbi efektet e pėrgjithshme nga publiciteti. Kėrkimi nuk ka valencė statistikore, nė veēanti kam matur vetėm se cili ishte publiciteti efikas mbi bazėn e njė kampioni tė dentistėve, klientė tė mitė dhe tė pacientėve tė tyre. Kam mundur tė has ndryshime domethėnėse pėr sa i pėrket kthimit nė Investim (ROI) vetėm nėpėrmjet "pėrhapjes sė fjalės".
Si konkluzion, mund tė afirmoj se funksionon publiciteti qė pacientėt bėjnė pėr dentistin e tyre nėpėrmjet njė sėrė kanalesh referuese me "pėrhapjen e fjalės sė evoluar" dhe falė instrumenteve tė reja informatike dhe dixhitale tė pėrdorshme (Referral Program). Nė rrjedhėn e kėtij koncepti profilet dhe faqet Facebook dhe rrjetet sociale funksionojnė realisht nėse janė pacientėt tuaj ata qė ndajnė midis tyre lajmet entuziaste dhe pozitive mbi estetikėn dhe parandalimin e vetė dentistit.
Publiciteti korrekt ėshtė ai qė gjeneron besim komunikues dhe gjeneron prirje pėr tė ndarė informacionet (Viral Marketing). Pėr Marketing shėndetėsor nga rrėnjėt etike, publiciteti ėshtė njė instrument ndoshta dhe mė pak i rėndėsishėm dhe nevojitet pėr tė "bėrė publik" shėrbimin, pra pėr ta bėrė tė njohur pėr publikun.
Publiciteti korrekt ekziston dhe di tė tregojė historitė e veta klinike duke vėnė nė qendėr pacientėt, duke thėnė gjithmonė tė vėrtetėn, di tė ruajė konfidencėn dhe ėshtė i aftė qė tė japė dhe marrė feedback konstruktiv. Nėse mendoni mirė, publiciteti korrekt mbyll ato veprime pozitive dhe dialoguese qė nxisnin marrėdhėnien mjek-pacient. Ėshtė si tė themi se nė Shėndetėsi pėr tė pasur sukses publiciteti kėrkon besim. Duhet tė konsiderojmė se publiciteti komercial me skonto dhe promocione, ka si objektiv shitjen, ndėrsa pacienti ka nevojė qė tė gjejė te mjeku figurėn terapeutike referuese.
Publiciteti komercial nuk gjeneron besim te pacientėt, nuk i bėn besnikė nė kohė dhe nuk rrit kulturėn e tyre shėndetėsore, nuk rrit nevojėn pėr kura. Publiciteti mund tė jetė pozitiv dhe mesazhet janė efikase vetėm nėse ushqejnė marrėdhėnien e besimit midis mjekut dhe pacientit.
Ja pėrse kryesisht sot ėshtė "pėrhapja e fjalės e evoluar" qė arrin tė ndikojė pozitivisht nė rezultatet ekonomike tė investimeve publicitare tė reklamės duke konsideruar pacientin si njė kėshillues publicitar. "Pėrhapja e fjalės e evoluar" nuk kufizon informacionet mbi planin klinik por ndan nė fushėn e komunikimit vlerėn e bashkėpunuesve tė teknologjive, tė shėrbimeve. Publiciteti qė gjeneron besim ekziston, ėshtė kompetent, informativ dhe i referohet respektit tė njohurive tė etikės, tė deontologjisė midis kolegėve dhe tė aftėsisė dhe tė kapaciteteve tė tė tjerėve.
Nėn kujdesin e: prof. Antonio Pelliccia, profesor i Ekonomisė dhe Organizimit tė Biznesit. Nė Universitetin Vita e Salute Ospedale S. Raffaele, Milano - Universiteti Katolik i Sacro Cuore Roma, Policlinico Agostino Gemelli - Konsulent i Drejtorisė pėr Strategjitė e Biznesit dhe pėr Menaxhimin Strategjik tė Burimeve Njerėzore
Pėrktheu: Erjola Taga