"Millennials", gjenerata e parė dixhitale sipas njė studimi tė fundit tė kryer nga kėrkuesit e Justus Liebig University Giessen (Gjermani) tė udhėzuar nga Renate Deinzer dhe tė publikuar nė BMC Oral Health, kanė pak familjaritet me higjienėn orale dhe vėshtirėsi pėr tė pėrdorur me saktėsi furēėn e pėr tė hequr pllakėn bakteriale.
Sipas Renate Deinzer: "kanė boshllėqe tė mėdha mbi mirėmbajtjen e higjienės orale nė njė cilėsi tė mirė. Pėr kėtė arsye dentistėt dhe higjienistėt duhet tė impenjohen qė tė kėrkojnė pėrfshirje mė tė madhe tė tyre nė parandalim."
Kėrkuesit kanė seleksionuar nė Gissenm, 98 vullnetarė tė lindur nė 1995. Kanė pėrjashtuar pacientėt nė trajtim stomatologjik, ata me periodontopati juvenile, tė rinjtė me handikape motore nė gjymtyrėt superiore dhe ato qė kishin zakon tė pėrdornin furēėn elektrike. Pjesėmarrėsve i ėshtė kėrkuar qė tė lajnė dhėmbė sa mė mirė pa ju dhėnė instruksione specifike. Janė pajisur me furēa, pastė, fill dhe njė tablet qė duhej vendosur pėrpara pasqyrės sė banjės pėr tė filmuar veprimet e higjienės orale.
Lajmi i mirė ėshtė qė pjesėmarrėsit i kanė kushtuar mesatarisht 3 minuta e 20 sekonda ēdo larjeje tė dhėmbėve. Megjithatė pavarėsisht maratonės sė larjes sė dhėmbėve rezultati ishte zhgėnjyes. 70% e kampionit ka pėrdorur 40% tė kohės duke fėrkuar horizontalisht sipėrfaqet vestibulare tė dhėmbėve dhe paraqisnin depozitime tė zgjeruara tė pllakės pasi pėrfundonin praktikėn e higjienės. Tė gjithė tė rinjtė kanė fėrkuar tre herė mė gjatė sipėrfaqet okluzale nė krahasim me ato palatinale; 80% harronte tė paktėn njė sekstant palatinal; vetėm 5% fėrkonte tė gjitha sipėrfaqet, por duke i dedikuar kėtyre zonave vetėm 7 sekonda dhe vetėm 15 pjesėmarrės pėrdorte fillin interdentar.
"Studimi ėshtė kryer nė njė qytet tė vogėl gjerman dhe nė vende tė tjera rezultatet mund tė jenė tė ndryshme", - thotė Deinser, - "megjithatė millennials qė kanė aderuar mund tė kenė influencuar rezultatet duke demonstruar njė zell mė tė madh nė krahasim me zakonet e higjienės rutinė qė mund tė jetė edhe mė e keqe".
Kėrkuesit shpresojnė qė studime analoge tė realizohen nė zona tė tjera gjeografike.
Deizen pėrmbyll duke thėnė: "Si njė mjek qė kėrkoj ēdo ditė tė pėrmirėsoj motivimin e pacientėve pėr parandalimin, e mbyll duke thėnė njė konsideratė personale mbi kėtė kėrkim shumė interesant. Nuk duhet tė supozojmė asnjėherė se pacienti ynė, pavarėsisht moshės sė re dhe kulturės sė tij, di saktėsisht sesi, kur dhe pėrse ėshtė e nevojshme qė tė bėjė disa veprime nė pastrimin e dhėmbėve dhe t'i mbajė ato tė shėndetshėm. Komunikimi i mirė pa anashkaluar asgjė mund tė bėjė diferencėn."
Pėrktheu: Valbona Spahia