Shėndeti oral i fėmijėve ka shqetėsuar profesionistėt dhe shkaku ėshtė ushqyerja e stilet e gabuara tė jetės apo njė vėmendje gjithnjė e mė e vogėl ndaj parandalimit stomatologjik qoftė nga prindėrit qoftė nga profesionistėt e shėndetit qė merren me fėmijėt (pediatrėt, mjekėt e pėrgjithshėm, farmacistėt). Kjo ėshtė pėrmbledhja e kėrkimit italian qė ėshtė kryer nga kėrkuesit e Departamentit tė stomatologjisė materno-infantile tė Institutit Stomatologjik Italian, tė udhėhequr nga Luigi Paglia, nė bashkėpunim me Laboratorin e epidemiologjisė sė stileve tė jetesės sė Institutit Mario Negri tė drejtuar nga Silvano Gallus, Silvia Scaglioni, pediatre e fondacionit De Marchi dhe shoqėrisė sė kėrkimit tė tregut DOXA.
Kėrkimi ėshtė njė nga mė tė rėndėsishmit pėr shkak tė numrit tė individėve tė pėrfshirė dhe ėshtė i pari qė pėrfshin individė nga 0 muaj qė ėshtė kryer nė Itali, e qė ka kėrkuar tė vlerėsojė fenomenin e shkallės sė rėndesės (dhe bashkėshkaqeve) sė kariesit infantil (ECC) ndėrmjet fėmijėve me moshė nga 0 deri nė 71 muaj (harku kohor nė tė cilin sipas American Academy of Pediatric Dentistry flitet pėr kariesin infantil). Kėrkimi i pėrket 2.522 prindėrve adultė tė 3.000 fėmijėve, kampioni pėrfaqėsues i popullsisė infantile italiane duke pėrfshirė moshėn nga 0 deri nė 71 muaj qė janė ndarė sipas grupmoshave tė ndryshme.
Prindėrve (tė cilėt janė zgjedhur nėpėrmjet panelit online tė Doxa qė numėron 120 mijė komponentė familjarė) i ėshtė bėrė njė pyetėsor online nė muajt tetor dhe nėntor 2018. Pėrqindja e pėrgjigjeve ka qenė relativisht e lartė rreth 49%.
Nė kufijtė e informacionit mbi karakteristikat socio-demografike tė prindėrve, janė marrė nė ekzaminim edhe zakonet e tyre tė jetesės, duke pėrfshirė duhanpirjen dhe kujdesin ndaj dhėmbėve, ndėrsa pėr fėmijėt informacionet e grumbulluara kishin tė bėnin me moshėn, seksin, matjet antropometrike, ushqyerjen me gji, higjienėn e gojės, pėrdorimin e biberonit dhe sasinė e konsumuar tė qumėshtit (dhe pijeve tė tjera), pėrveē vakteve.
Tė dhėnat e grumbulluara nga 3 mijė fėmijė (1.543 meshkuj dhe 1.457 femra) tregojnė se 79,6% janė ushqyer me gji, ndėrmjet tė cilėve 46,2% pėr njė kohėzgjatje 1 vit ose mė shumė, 45,7% edhe natėn. Pothuajse gjysma e fėmijėve (47,2%) rezultonin qė ushqeheshin me biberon pėrpara se tė flinin, 10,1% edhe me substanca tė sheqerosura, 69% ka pėrdorur biberonin dhe shtimin e substancave tė sheqerit (17,8%).
Vetėm 30% e fėmijėve i ėshtė nėnshtruar njė vizite stomatologjike, ndėrkohė qė ndėrmjet atyre 24 muajsh apo mė tė mėdhenj, 59,2% nuk ishte vizituar kurrė. Ndėrmjet arsyeve qė kanė shtyrė prindėrit qė t'i ēojnė fėmijėt pėr njė vizitė renditen kontrolli parandalues (83,4%), dhimbja (7,2%) dhe traumat (7%). Vetėm pėr 21 fėmijė, pra 0,7% nė tė gjithė kampionin, pediatri kishte kėshilluar vizitėn te dentisti. 46% e tė gjithė kampionit, ka filluar tė pastrojė dhėmbėt pas vitit tė parė tė jetės.
Ndėrmjet 2.522 prindėrve tė intervistuar, 8,6% nuk e imagjinonte qė shėndeti i gojės sė fėmijės mund tė influencojė mbi atė tė pėrgjithshėm, ndėrsa 65,9% kanė shfaqur habi dhe hezitim pėrballė njė deklarate tė tillė. Mė shumė se 80% e prindėrve (saktėsisht 81,2) nuk e gjykonin kariesin si sėmundje infektive dhe injoronin principet e transmetimit vertikal dhe horizontal tė sėmundjes karioze. Te fėmijėt e regjistruar nė kampion, prevalenca e kariesit ka rezultuar 8,2% (9 te meshkujt dhe 7,3 te femrat), nė rritje neto me rritjen e moshės (2,9% te fėmijėt nga 0 deri nė 23 muajsh, 6,2% te fėmijėt nga 24 deri nė 47 muajsh dhe 14,7% tek ata nga 48 deri nė 71 muajsh).
Nė sondazh nuk ka dalė asnjė lidhje e rėndėsishme ndėrmjet seksit, ushqyerjes me gji dhe kariesit infantil. Ėshtė shfaqur mė shpesh ndėrmjet fėmijėve qė janė mėsuar qė pėrpara se tė flenė tė pinė qumėsht me biberon. Nuk ka njė lidhje ndėrmjet biberonit dhe kariesit sepse kariesi shfaqet mė shpesh ndėrmjet fėmijėve qė janė mėsuar tė pinė qumėsht me sheqer.
Nga sondazhi ka dalė edhe qė sėmundja karioze ėshtė nė proporcion tė zhdrejtė me konsumimin e qumėshtit dhe ėshtė nė proporcion tė drejtė me pijet e sheqerosura dhe me numrin e snacks tė konsumuara pėrveē vakteve.
Autorėt e kėtij sondazhi pėrfundojnė se sipas deklaratave tė prindėrve, pėrqindja e kariesit te fėmijėt e moshės nga 0 deri nė 71 muajsh arrin 8%, pak mė e lartė (edhe pse nė mėnyrė tė parėndėsishme) te meshkujt, duke pasur tendencėn qė tė shkojė nga 3% pėr moshėn nga 0 deri nė 23 muajsh, nė 6% pėr grupmoshėn 2-3 vjeē, e deri nė 15% te fėmijėt mbi 4-5 vjeē. Fėmijėt e prekur nga kariesi infantil paraqisnin shpesh shenja pakujdesie nė higjienėn orale, pėrdornin njė biberon tė lyer me sheqer, pinin me biberon qumėsht ose pije me sheqer dhe konsumonin 3 ose mė shumė snacks gjatė intervaleve ndėrmjet vakteve. Familja e tyre pėrbėhej nga prindėr relativisht tė rinj, me 3 ose mė shumė fėmijė, duhanpirės tė rregullt dhe qė neglizhonin higjienėn orale e kishin njė numėr tė madh dhėmbėsh me karies.
Pavarėsisht se rekomandimet klinike nė Odonto-stomatologji qė janė dekretuar nga Ministria e Shėndetėsisė (2017) (LINK) indikojnė se tė gjithė fėmijėt duhet t'i nėnshtrohen njė vizite stomatologjike nė moshėn 18 deri nė 24 muajsh rreth 60% e italianėve me moshė 24 muajsh ose edhe mė tė madhe nuk kanė shkuar kurrė te dentisti. Njė trend shqetėsues dhe qė sugjeron fillimin e fushatave parandaluese.
Njė pjesė e kėtij rezultati shqetėsues ėshtė pėr shkak tė mungesės sė komunikimit nga ana e profesionistėve tė shėndetit qė merren me fėmijėt. Mė pak se 1% e prindėrve pohon se e ka dėrguar fėmijėn pėr vizitė te stomatologu falė sugjerimit tė pediatrit, farmacistit ose mjekut tė pėrgjithshėm.
Duke folur pėr problemin nė mėnyrė mė tė gjerė, kariesi infantil prek 12% tė fėmijėve nė Angli (me moshė 3 vjeēare), nė Zvicėr 23% (3-5 vjeē), nė Suedi 11% (3-6 vjeē), nė SHBA 40% (nga 2-11 vjeē). Nė Gjermani ėshtė i pranishėm nė 10% (3 vjeē), ndėrsa nė Katar arrin 89%. Nė Itali shifrat variojnė sipas sondazheve tė pėrfunduara deri mė tani. Te fėmijėt me moshė 4 vjeēare nė njė kampion me 5.538 individėsh, 22% e tyre paraqisnin karies.
Pėrktheu: Valbona Spahia