Rikthimi nė aktivitetin klinik: si tė pėrmirėsoni ambjentin e punės


|

| 24 Prill 2020 |

Rikthimi nė aktivitetin klinik: si tė pėrmirėsoni ambjentin e punės

Autor: M. Montevecchi


Faza e dytė ėshtė ecja pėrpara. Po mė nė fund, angazhimi kolektiv i kėtyre ditėve duket se po na ēon drejt rezultateve tė mira dhe mundėsisė pėr njė rikthim progresiv nė aktivitetin e mėparshėm.
Por a do tė ndodhė vėrtetė kėshtu? A do mundemi ne stomatologėt, asistentėt dentarė apo teknikėt e dhėmbėve tė punojmė njėsoj si mė parė?
Ndoshta nuk ka ndodhur kurrė mė parė qė tė gjithė ekipit dentar t'i drejtohet njė pyetje kolektive pėr tė ardhmen e profesionit dhe ēėshtjet e rėndėsishme pėr ēdo detyrė specifike. Kėto ditė "pushimi", kemi mėsuar tė menaxhojmė urgjencat apo emergjencat duke ndjekur tė gjitha masat paraprake tė indikuara pėr ēėshtjen, me njė ndėrgjegjėsim tė rinovuar pėr riskun e infektimit qė lidhet me profesionin tonė.
Mund ta quajmė tė rinovuar sepse ne kemi njohur pėr disa kohė qė profesioni ynė ka tė bėjė me mikroorganizma potencialisht patogjenikė, tė pranishėm nė gjak dhe nė sekrecionet orale, e qė mund tė transmetohen nga procedurat dentare.
Ka mundėsi qė duke filluar nga vitet 1980, me pėrhapjen e infeksionit HIV, qė ne mėsuam qė tė bėjmė "masat tona universale" tė dobishme pėr parandalimin e transmetimit tė patogjenėve. Dhe njėsoj si nė atė periudhė edhe tani ne po pėrballemi me njė patologji infektive me kufi qė ende nuk janė pėrcaktuar plotėsisht dhe qė lėnė pasiguri tė mėdha. Me shumė mundėsi, nė njė tė ardhme tė afėrt apo tė largėt ne do tė jemi nė gjendje tė besojmė nė njohuritė e reja, nė zhvillimin e vaksinave efektive dhe/ose nė terapitė farmakologjike. Nga ajo ditė gjithēka do tė mund tė kthehet nė normalitetin e sė shkuarės. Por pėr tani, e ardhmja e afėrt pėr fat tė keq ka ende shumė tė panjohura.
Nė rikthimin tonė nė punė nuk do tė kemi asnjė "pikė zero" sigurimi nga e cila mund tė fillojmė sėrish, si pas njė stuhie shkatėrruese. Ky armik do vazhdojė tė jetė aty me praninė e tij tė padukshme dhe tė pakapshme. Ne gjithsesi do tė na duhet tė vazhdojmė tė notojmė nė dallgėn e dyshimit, pa pasur njohuri tė sakta se kur do tė pėrfundojė risku i infektimit. Ndoshta nuk do jetė e mundur pėr tė gjithė pacientėt qė tė zhvillohet intervista telefonike. Nė tė njėjtėn kohė, nuk do tė jetė e mundur as qė tė shmanget trajtimi pėr pacientėt me shenja klinike qė nė pėrgjithėsi nuk janė specifike, por nė ēdo rast, qė lidhet me COVID-19. Nė mėnyrė tė pashmangshme ne do tė mėsojmė tė menaxhojmė tė gjithė pacientėt si bartės tė mundshėm asimptomatikė apo me simptoma tė lehta. Ne do tė dimė tė merremi me kėtė armik tė ri tė padukshėm prania e sė cilit nuk ėshtė e identifikueshme pėr sytė tanė. Pavarėsisht konsideratave qė lidhen me ndryshimet e vėshtira nė veprimet klinike, si edhe menaxhimin kompleks tė PPE qė do tė rezultojė nga ato, do tė mė pėlqente qė ta fokusoja vėmendjen nė cilėsinė e ajrit dhe nė mundėsitė interesante qė na ofrohen.
Gjithnjė e mė shumė studime por theksojnė aftėsinė e koronavirusit SARS-CoV-2 pėr tė qarkulluar nė ajėr. Deri mė tani besohet se metoda kryesore e transmetimit ishte nėpėrmjet tė ashtuquajturave "spėrkla", qė dalin nga goja kur kollitemi, kur tėshtijmė dhe kur flasim. Nga evidencat e reja, tė cilat sidoqoftė duhen konfirmuar nga studime tė mėtejshme dhe tė detajuara, virusi mund tė transmetohet nėpėrmjet aerosolit, i cili mbetet nė ajėr pėr njė kohė mė tė gjatė sesa spėrklat mikroskopike.

Kur tė rikthehemi nė punė, objektivi ynė primar do tė jetė reduktimi i nebulizimit ekstraoral duke pėrdorur suksionin e dyfishtė, duke kufizuar sa mė shumė tė jetė e mundur pėrdorimin e instrumenteve me aftėsi tė lartė nebulizimi, duke pėrdorur digėn e gomės kur ėshtė e mundur dhe duke ajrosur sa mė shpesh ambjentin e punės. Por sėrish jemi tė ndėrgjegjshėm qė pėr fat tė keq edhe kėto mund tė mos jenė tė mjaftueshme. Cilėsia e ajrit nė ambjentin tonė tė punės do tė jetė mjaft e ulėt nė fund tė ditės sė punės.
Kėtu duhet tė ndalemi dhe tė pysim veten sot rreth mundėsive tė reja. Njėsitė pėr purifikimin e ajrit dhe ambjentit qė bazohen te lėshimi i ozonit (O3) kanė vite nė treg. Ky gaz natyral, qė pėrbėhet nga tre atome oksigjeni, karakterizohet nga njė aftėsi shumė oksiduese. Nė presionin tonė atmosferik ėshtė shumė i paqėndrueshėm dhe sapo krijon njė reaksion me njė shtresė, kthehet menjėherė nė oksigjen. Prodhimi ėshtė gjithashtu njė proces shumė i thjeshtė duke qenė se njė ngarkesė elektrike ėshtė e mjaftueshme pėr t'i dhėnė jetė O3.
Fortėsia oksiduese, lėshimi i oksigjenit tė pastėr dhe kosto e ulėt e prodhimit e bėjnė kėtė substancė shumė interesante. Evidenca tė qarta kanė treguar aftėsinė e tij tė shkėlqyer baktericidiale. Po njėsoj, viruset janė tė paaftė qė t'i rezistojnė dėmtimit tė tij oksidativ duke pėrfshirė edhe koronaviruset (ne vazhdojmė tė presim teste specifike pėr  SARS-COV-2).
Njė aspekt tjetėr shumė i rėndėsishėm ėshtė mungesa totale e formave tė rezistencės. Ēdo mikroorganizėm qė pėrhapet nė njė ambjent, nėse arrihet nga O3 pėr shkak tė kohės dhe pėrqendrimit efektiv, shkatėrrohet nė mėnyrė tė pashmangshme.


Njė tjetėr aspekt interesant ėshtė rezistenca e madhe e qelizave eurokariote (qelizave tona) ndaj dėmtimit oksidativ. Ky aspekt ka bėrė tė mundur identifikimin e pragut brenda tė cilit trupi ynė ėshtė nė gjendje tė jetojė pa u dėmtuar. Nė bazė tė kėtyre parimeve janė zhvilluar njėsitė specifike pėr purifikimin e ajrit dhe higjienizimin e ambjenteve. Ka pajisje tė ndryshme me shpėrndarje me pėrqendrim tė ulėt ose tė lartė. Tė parat, nisur nga mungesa e rrezikut nė traktin respirator, mund tė pėrdoren nė klinikat tona gjatė aktivitetit operacional, nė mėnyrė qė tė mbajmė nė kontroll kontaminimin mikrobial. Ndėrsa pajisjet me pėrqendrim tė lartė, duke u nisur nga toksiciteti i lartė qė pėrmbajnė, duhet tė pėrdoren nė ambjente gjatė orėve tė pushimit. Kjo formė higjienizimit ėshtė veēanėrisht interesante. Nė fakt nėse ajri priret nė mėnyrė spontane qė tė pėrmirėsohet pas disa orėsh pėr shkak tė fenomenit natyral tė precipitimit, ne e kemi mėsuar nga studimet e fundit qė nė disa sipėrfaqe si hekuri apo plasika, materiale qė janė pėrmendur shumė herė nė studimet tona, qėndrueshmėria e virusit tė depozituar mund tė vijojė pėr 24 orė. 
Duke qenė se nuk ėshtė e mundur tė mendojmė qė mund tė higjenizojmė tė gjitha sipėrfaqet me procedura tė zakonshme, pėrdorimi i njė gazi aktiv qė mund tė pėrhapet nė tė gjitha ambjentet pėrbėn njė perspektivė tė vėshitrė. Me ndėrgjegjėsimin se studime specifike pėr SARS-Cov-2, tė fokusuar veēanėrisht nė ambjentin dentar, do tė jenė shumė tė dobishme nė kėtė moment historik, sidoqoftė duhet tė merret nė konsideratė qė nė bazė tė njohurive aktuale, aplikimi i kėtyre njėsive nė klinikat tona do tė pėrbėjnė njė ndihmesė tė rėndėsishme nė frenimin e pėrhapjes sė kėsaj patologjie.


Bibliografia:
 - Aerosol and Surface Stability of SARS-CoV-2 as Compared with SARS-CoV-1. van Doremalen N, Bushmaker T, Morris DH, Holbrook MG, Gamble A, Williamson BN, Tamin A, Harcourt JL, Thornburg NJ, Gerber SI, Lloyd-Smith JO, de Wit E, Munster VJ. N Engl J Med. 2020 Mar 17. doi: 10.1056/NEJMc2004973.  
- Turbulent Gas Clouds and Respiratory Pathogen Emissions: Potential Implications for Reducing Transmission of COVID-19. Bourouiba L. JAMA. 2020 Mar 26. doi: 10.1001/jama.2020.4756. 
- Virucidal effect of ozone treatment of laboratory animal viruses. Sato H1, Wananabe Y, Miyata H. Jikken Dobutsu. 1990 Apr;39(2):223-9.  
- Ozone generated by air purifier in low concentrations: friend or foe? Cestonaro LV, Marcolan AM, Rossato-Grando LG, Anzolin AP, Goethel G, Vilani A, Garcia SC, Bertol CD. Environ Sci Pollut Res Int. 2017 Oct;24(28):22673-22678.


Pėrktheu: Valbona Spahia



Pėr tė votuar duhet tė vendosni kredencialet tuaja nė Medikey
Nuk ėshtė interesantPak interesantInteresantShumė interesantEkstremisht interesant
Interesant ( 25 votim / mesatar 3 )
LOGIN


© LIFE SHPK   |   NIPT L41629010D