Edhe sytė kanė nevojė pėr pėrkujdesje nė mėnyrė qė tė parandalohen sėmundjet e sidomos pėr personat qė kanė punė me pėrqendrim pėr njė kohė tė gjatė. Pėr tė parandaluar shfaqjen e shumė sėmundjeve okulare ėshtė e nevojshme qė tė kryhet njė jetė e shėndetshme dhe t'i kushtojmė vėmendje edhe syve. Por cilat masa duhen pėrdorur dhe cilat situata duhet tė shmangen?
Pėr kėtė kemi pyetur prof. Claudio Azzolini (Departamenti i Mjekėsisė dhe Kirurgjisė sė Sėmundjeve tė Aparatit tė Shikimit, Universiteti i Insubria), i cili sė fundmi ka botuar edhe njė libėr sė bashku me dr. Claudia Brinkmann.
Pėr njė profesionist qė ėshtė i detyruar tė punojė gjithė ditėn nė njė dritė tė fortė cilat janė risqet pėr shikimin?
Sigurisht qė duhet tė mbrohemi nga drita e tepėrt. Risqet mė tė mėdha janė sekondare nga ekspozimi i zgjatur ndaj rrezeve infra tė kuqe dhe sidomos atyre ultravjollcė qė mund tė jenė pėrgjegjėse pėr kataraktin dhe makulopatitė. Indet okulare kanė mbrojtjet e tyre dhe arrijnė tė filtrojnė dhe tė mbajnė rrezet e dėmshme pėrpara se tė arrijnė makulėn, pjesėn mė tė rėndėsishme tė retinės. Kėto mbrojtje dobėsohen me kalimin e moshės dhe nė kushte tė veēanta, si nė rastin e personave qė janė operuar nga katarakti, ose nė kushte kritike si ato qė verifikohen gjatė qėndrimeve tė zgjatura nė lartėsitė malore apo gjatė ekspozimit pėr njė kohė tė gjatė ndaj dritės sė fortė. Dhe padyshim qė dentistėt ekspozohen pėr njė kohė tė gjatė ndaj dritės sė fortė duke qenė se duhet tė shohin mirė dhe me shumė vėmendje dhėmbėt dhe tė gjitha indet e kavitetit oral. Pėr mė tepėr njė ekspozim i zgjatur ndaj dritės pėrveēse ėshtė i dėmshėm krijon edhe shqetėsim okular sidomos pėr ata qė janė mė tė ndjeshėm ndaj dritės, karakteristikė tipike e personave qė kanė lėkurė dhe sy me ngjyrė tė hapur, me prani mė tė ulėt tė melaninės, substancė qė ndihmon sytė qė tė mbrohen nga rrezet e forta. Nė disa situata ėshtė e nevojshme qė tė pėrdoren syze mbrojtėse siē janė lentet nė ngjyrė portokalli qė mbrojnė kundėr rrezeve ultravjollcė tė dritave tė polimerizimit dentar, por dhe syzet fotokromatike pėr tė shmangur pėrdorimin nė tė njėjtėn kohė edhe tė syzeve optike.
Si duhet tė jetė ndriēimi nė sallėn ku punojmė? Cila lloj drite duhet pėrdorur (neon, led, etj.)?
Nė pėrgjithėsi ėshtė mirė qė llambat tė jenė lart ose anash zonės qė shikojmė apo ekranit tė kompjuterit dhe jo pėrpara. Dritat artificiale shumė tė forta janė bezdisėse sepse provokojnė fenomenet e reflektimit dhe pėrdorimi i tyre nė zyra apo klinika mund tė sjellė lodhjen okulare. Kėshillohet qė tė filtrohet drita e neonit me panele absorbuese qė montohen sipėr tubave fluoreshentė pėr ta bėrė atė mė tė ngjashme me dritėn natyrale. Dritat led janė tė bezdisshme pėr shkak tė pėrmasave tė tyre tė vogla qė gjenerojnė njė dritė shumė tė pėrqendruar me njė pik emetimi nė pjesėn blu tė spektrit elektromagnetik. Por dentisti punon nė poltron nė kushtet e njė drite artificiale pėr shumė kohė: mesatarisht 15000 orė nė vit tė cilat nėse mblidhen arrijnė nė mė shumė se 60000 orė pėrgjatė gjithė jetės profesionale. Pėr kėtė arsye norma evropiane EN 12464-1 pėrkufizon parametrat e sakta tė zonės operative dhe tė asaj pranė duke pėrcaktuar mirė ndriēimin, indeksin e rrezes kromatike, temperaturėn e ngjyrės dhe mungesėn e hijes. Nė treg ka shumė zgjidhje tė mira pėr tė respektuar kėto parametra.
A ka ndonjė simptomė qė mund tė indikojė qė dritat nuk janė vendosur nė mėnyrėn e duhur?
Ndriēimi i gabuar nėnkupton vėshtirėsi nė dallimin e detajeve, qė pasohen nga pasaktėsi nė lėvizjen e profesionistėve, lodhje e syve, djegie, lotim, shikim i turbullt e deri nė vėshtirėsi nė pėrqendrim, cefalea dhe stres.
Pėr mė tepėr pacienti, duke e perceptuar vėshtirėsinė e dentistit ndjehet edhe mė i shqetėsuar dhe e vlerėson negativisht eficiencėn e klinikės.
A ka masa paraprake tė dobishme pėr tė limituar lodhjen e syve? Cilat masa parandaluese mund tė pėrshtaten?
Pėrveē ndriēimit qė u pėrmend mė lart duhet tė kontrollohet edhe ambienti dhe stilet e jetesės. Ambienti i punės me shumė lagėshti, mbi 60% nė 20 °C, nuk shkakton probleme tė rėndėsishme te sytė. Por mbi kėto parametra ambienti bėhet i dėmshėm dhe mund tė shfaqet myku. Nė tė kundėrt, njė ambient shumė i thatė sjell ndjesinė e djegies, kruarjes, skuqjeve dhe shqetėsimit okular nė pėrgjithėsi. Nė kėtė rast duhet humidifikuar ambienti dhe tė pėrdoren lot artificialė freskues. Kur janė tė pranishme tė njėjtėn kohė sytė e thatė dhe sindroma okulare, shqetėsimet pėrkeqėsohen dhe duhet kryer njė terapi specifike ambientale dhe me barnat qė hidhen nė sy me pika. E sė fundi indikohet njė shkėmbim ajri i pėrshtatshėm pėr tė shmangur kontaktin e zgjatur okular me trupėzat ndotėse. Pra duhet tė parashikojmė, optimizojmė dhe tė konfigurojmė mirė ambientin e punės. Pėrsa i pėrket stileve tė jetesės, ēdo individ sipas personalitetit tė tij, ndjek stilin e tij personal tė jetesės qė vjen nga mendimet dhe nga aspiratat e tij. Me njė stil tė mirė jetese nėnkuptojmė njė regjim tė shėndetshėm tė ēliruar nga variablat individuale. Shumė studime epidemiologjike, mjekėsore, psikofizike dhe nutricionale, sė bashku kanė identifikuar njė stil jetese optimal pėr tė jetuar mė gjatė tė shėndetshėm dhe kjo vlen edhe pėr shikimin. Pra shmangia dhe luftimi i hipertensionit, hiperkolesterolamisė, duhanit, alkoolit, drogėrave, mbipeshės, jetės sedentare, stresit kronik, domethėnė shmangia e "rreziqeve" tė ambientit tė jashtėm si faktorėt ambientalė tė zhurmshėm, ndotės ose sindroma e lodhjes informatike qė prek personat qė qėndrojnė pėr njė kohė tė gjatė nė kompjuter, telefon ose rrjete sociale. Duhet tė konsumojnė fruta dhe perime, siē pėrdoren pėr shembull nė dietėn mesdhetare. Ndonjėherė ėshtė e dobishme qė tė marrim integratorė pėr indet specifike okulare sė bashku me agjentėt antioksidantė. Pėr tė mos harruar qė edhe argėtimet dhe pushimet, brenda disa limiteve, janė tė detyrueshme pėr mirėqenien tonė dhe na lejojnė qė tė jetojmė mė mirė. Alegria dhe humori i mirė, duke ēliruar energjitė e dobishme, fuqizojnė edhe mbrojtjet tona. Tė gjitha kėto kėshilla janė tė dobishme pėr tė jetuar dhe shikuar mė mirė.
Barnat me pika ose barna tė tjera a mund tė ndihmojnė?
Kur sytė janė tė lodhur pėr shkak tė ekspozimit ndaj dritės sė tepėrt ose tė pamjaftueshme, drita krijon shqetėsime dhe nė mėnyrė tė vullnetshme ose tė pavullnetshme, sytė puliten mė shpesh ndaj ėshtė e kėshillueshme qė tė pėrdoren lotėt artificialė hidratues dhe freskues, qė mund tė hidhen disa herė nė ditė dhe japin menjėherė njė ndjesi lehtėsimi. Ėshtė e dobishme qė ta kemi me vete njė shishe me lot artificial. Por sigurisht mė e rėndėsishme ėshtė qė tė optimizohet ambienti i klinikės, siē edhe e shpjeguam mė lart.
Pėrktheu: Valbona Spahia