Reagimet e pacientėve nga frika e pandemisė

| 17 Korrik 2020 |

Reagimet e pacientėve nga frika e pandemisė

Njė studim spanjoll ka analizuar impaktin e Covid-19 nė vulnerabilitetin e vetė-perceptuar dhe tė komponentėve tė vėnė nė veprim nė lidhje me kurat dentare dhe klinikat

Nga Davis Cussotto


Nė periudhėn nga shkurti deri nė prill tė kėtij viti, nėpėrmjet rrjeteve sociale dhe mediave konvencionale shumė persona, nė Evropė kanė marrė lajme alarmuese mbi pandeminė nga COVID 19. Kėto lajme kanė influencuar negativisht popullsinė duke gjeneruar stres, frikė nga infektimi, frustrim nga mungesa e maskave, syzeve mbrotjėse, dezinfektantėve tė duarve, ushqimeve apo produkteve tė tjera.
Parandalimi i njė sėmundjeje ėshtė transformuar shumė shpejt nė njė frikė tė dukshme nga infektimi dhe tė gjitha vendet ku grumbullohen njerėz, si qendrat tregėtare, mjetet e transportit, palestrat dhe hapėsirat ku kontakti interpersonal hyn nė raportin e kujdesit si spitalet dhe klinikat dentare janė parė me dyshim.
Njė grup kėrkuesish spanjollė tė udhėhequr nga Maria Jose Gonzalez Olmo, docente e ortodoncisė nė Universidad Rey Juan Carlos nė Madrid, ka kėrkuar qė tė identifikojė nė popullsinė adulte tė Madridit impaktin e Covid-19 nė vulnerabilitetin e vetė-perceptuar, tė infektimit, tė neverisė ndaj baktereve dhe sjelljet e tjera qė janė kryer nė lidhje me kurat dentare dhe klinikat dentare. Bėhet fjalė pėr njė studim observues tė tėrthorė, tė publikuar nė revistėn Brazilian Oral Research qė ka pėrfshirė 1.008 persona tė intervistuar rastėsisht nė rrugėt e Madridit nga 1 marsi deri nė 8 mars 2020.
Pjesėmarrėsit nė studim kishin njė moshė nga 18 deri nė 83 vjeē. 41,50% ishin meshkuj dhe 58,50% femra. Pjesėmarrėsit qė kanė pasur simptoma qė mund t'i atribuoheshin njė sėmundjeje infektive nė momentin e grumbullimit tė tė dhėnave janė pėrjashtuar sepse kjo mund tė influenconte pėrgjigjet e tyre. Nė kampion ėshtė identifikuar njė grup nė risk, i barabartė me 34% tė tė intervistuarve, nė bazė tė pranisė ose jo tė tė paktėn njėrit nga faktorėt e mėposhtėm: kardiopatia ishemike, insuficienca respiratore, imunosupresioni, diabeti, mosha mbi 60 vjeē.

Vulnerabiliteti i perceptuar ndaj sėmundjes ėshtė vlerėsuar nėpėrmjet shkallės sė Magallares. Pikėt e pjesėmarrėsve janė marrė duke llogaritur mesataren e pėrgjigjeve tė pyetjeve nė kėtė shkallė. Pikėt mė tė larta kanė indikuar njė vulnerabilitet mė tė madh tė peceptuar pėr infeksionet. Formati i pėrgjigjes bazohet nė shkallėn Likert me shtatė pikė, qė varionte nga 1 ("nuk jam i shqetėsuar...") deri nė 7 ("kam mė shumė shanse pėr tė marrė njė sėmundje infektive krahasuar me personat e tjerė nė ambientin ku qėndroj").
Pjesėmarrėsve i janė kėrkuar disa informacione bazė:
- Aspektet socio-demografike (gjinia, mosha dhe niveli i edukimit).
- Anamneza nė veēanti pėr praninė e sėmundjeve kardiovaskulare, sėmundjet respiratore, imunosupresionin ose diabetin.
- Sjelljet nė lidhje me higjienėn personale, si pėrdorimi i maskės apo dezinfektantit dhe larja e duarve. Formati i pėrgjigjes ėshtė realizuar nėpėrmjet njė pyetjeje tė mbyllur (pėrgjigjja po/jo).
- Frika pėr tė shkuar te dentisti dhe anulimi i takimit tė shkak tė frikės nga infektimi. Formati i pėrgjigjes ėshtė realizuar nėpėrmjet njė pyetjeje tė mbyllur (pėrgjigjja po/jo).
- Perceptimi i riskut tė infektimit gjatė hyrjes nė vende tė caktuara. Si tė vlerėsojmė ambientet nė bazė tė riskut tė infektimit nga koronavirusi (klinika dentare, supermarket, kinema/teatėr, spital, stadium, palestėr, lokal nate, qendėr estetike, bibliotekė, etj.). Ėshtė pėrdorur shkalla Likert me pesė pikė nga 1 ("Asnjė risk") deri nė 5 ("Risk shumė i lartė").
- Perceptimi i riskut tė infektimit nga stomatologu gjatė kryerjes sė disa procedurave ose nė situata tė caktuara (pėr shembull, tė jesh pacienti i fundit i ditės, qėndrimi nė sallėn e pritjes pėr mė shumė se 15 minuta, kryerja e njė ekstraktimi, njė procedure endodontike, njė mbushje. Ėshtė pėrdorur shkalla Likert me pesė pikė nga 1 ("Asnjė risk") deri nė 5 ("Risk shumė i lartė").

Rezultate

38,7% ka pėrdorur maskėn nė rrugė, 76,1% ka larė duart sapo ka mbėrritur nė shtėpi, 91,6% nuk ka pasur frikė se mund ta marrė virusin nga stomatologu dhe 90,1% nuk kanė anuluar takimin e caktuar. Nė fushėn shėndetėsore ambientet qė janė perceptuar me mė shumė risk pėr infektimin me virus kanė qenė ato tė spitaleve, tė ndjekura nga ambulancat e mjekėsisė sė pėrgjithshme dhe nė vend tė tretė kanė qenė klinikat dentare.


Nė lidhje me stomatologjinė situata qė ėshtė perceptuar si mė me risk ishte ajo e tė qenit pacienti i fundit i ditės. Grupi nė risk ka prodhuar tregues tė vulnerabilitetit nė mėnyrė tė konsiderueshme mė tė larta.
Pėrdorimi i maskave dhe dezinfektantėve ka pasur pėrqindje mė tė larta, ndėrsa larja e duarve ka pasur njė pėrqindje mesatare. Pikėt e larta mbi mesataren lidhen me ankthin e frekuentimit tė vendeve tė populluara, pėrveē stadiumit dhe ambienteve shėndetėsore, pėrfshirė kėtu edhe ato stomatologjike.
Disa nga diferencat kanė qenė se femrat kanė pėrdorur mė shumė dezinfektantėt e duarve dhe kurat dentare kanė pikė mė tė larta nė perceptimin e riskut nė trajtimet kirurgjikale dhe endodontike.
Studimi tregon se personat mbi 60 vjeē dhe ata qė kanė patologji sistemike, nė Madrid nė gjysmėn e parė tė muajit mars, paraqisnin nivele tė larta vulnerabiliteti pėr njė infektim tė mundshėm nga COVID-19.     
Rezultatet ndryshojnė pėr pjesėn tjetėr tė popullsisė, qė paraqet nivele tė ulėta vulnerabiliteti ndaj COVID-19.

Pėrktheu: Valbona Spahia



Pėr tė votuar duhet tė vendosni kredencialet tuaja nė Medikey
Nuk ėshtė interesantPak interesantInteresantShumė interesantEkstremisht interesant
Interesant ( 44 votim / mesatar 3 )
LOGIN


© LIFE SHPK   |   NIPT L41629010D