Zemėrimi, mėrzia, vėshtirėsia nė pėrqendrim, ndjenja e vetmisė dhe pafuqisė, stresi dhe shqetėsimet gjatė gjumit, janė disa nga pasojat e rėnda qė ka lėnė pandemia nė mirėqenien psikologjike tė tė miturve, e cila qė nga shfaqja e virusit SarsCoV2 ėshtė ulur me mė shumė se 10%. Ky pėrkeqėsim ėshtė pjesė e njė tendence afatgjatė nė tė cilėn ndikimi i ērregullimeve neuropsikiatrike ėshtė zgjeruar gradualisht, aq sa nė dhjetė vitet e fundit numri i fėmijėve dhe adoleshentėve tė ndjekur nė shėrbimet e Neuropsikiatria e Fėmijėrisė dhe Adoleshencės ėshtė dyfishuar. Kjo ėshtė vėnė nė dukje nga Shoqata Italiane e Neuropsikiatrisė sė Fėmijėrisė dhe Adoleshencės (Sinpia).
Nė Itali ka pothuajse 2 milionė fėmijė dhe tė rinj nėn moshėn 17 vjeē qė vuajnė nga ērregullime neuropsikike tė moshės sė zhvillimit, njė etiketė qė pėrfshin ērregullime shumė tė ndryshme: nga ato tė gjuhės, tė tė mėsuarit dhe spektrit tė autizmit e deri te paaftėsitė intelektuale; nga epilepsia te ērregullimet psikiatrike.
"Pandemia ka treguar se si njė ulje e vėmendjes kolektive ndaj nevojave neuropsikike tė fėmijėve dhe adoleshentėve mund tė ketė pasoja dramatike nė shėndetin e tyre mendor dhe zhvillimin e tyre tė pėrgjithshėm", tha Antonella Costantino, ish-presidente e Sinpia dhe drejtore e Njėsisė sė Neuropsikiatrisė sė Fėmijėve dhe Adoleshentėve nė Ospedale Maggiore Policlinico nė Milano.
"Problemet qė rezultojnė nga ērregullimet neuropsikike tė moshės sė zhvillimit janė tani mė dramatike dhe tragjikisht tė neglizhuara", shtoi presidentja e Sinpia Elisa Fazzi, Drejtor i Njėsisė sė Neuropsikiatrisė sė Fėmijėve dhe Adoleshentėve nė ASST Spedali Civili dhe Universitetit tė Brescias. " Burimet dhe pėrgjigjet e sistemit duhet tė integrohen dhe tė koordinohen ndėrmjet arsimit, fushės sociale dhe asaj tė shėndetėsisė, nė kontekstin e njė ndryshimi tė thellė kulturor".