Nė njė botė gjithnjė e mė shumė tė orientuar drejt qėndrueshmėrisė, kursimit tė burimeve dhe riciklimit, stomatologjia duhet gjithashtu tė pėrshtatet dhe ekipi dentar duhet tė sigurojė qė mbetjet tė menaxhohen nė njė mėnyrė mė miqėsore me mjedisin pėr tė minimizuar ndikimin mjedisor qė rezulton nga asgjėsimi i tyre.
Nė fakt, inceneratorėt e mbetjeve mjekėsore lėshojnė ndotės atmosferikė dhe hirin toksik, tė cilėt janė kontribuuesit kryesorė tė dioksinave nė mjedis dhe pėr kėtė arsye shkaktojnė njė problem tė shėndetit publik, aq sa nė njė studim tė vitit 2011 u gjet njė rrezik i shtuar i limfomės jo-Hodgkin dhe pėrqendrimeve serike tė klorureve organike nė popullatat qė jetojnė pranė inceneratorėve tė mbetjeve.
Zyrat dentare prodhojnė sasi tė konsiderueshme mbetjesh, disa prej tė cilave janė edhe tė rrezikshme.
Pėr kėtė arsye, mbetjet duhet tė menaxhohen siē duhet, sepse ato kanė ndikim si nė emetimet e karbonit ashtu edhe nė qėndrueshmėrinė nė pėrgjithėsi.
Menaxhimi i duhur i mbetjeve ka jo vetėm pėrfitime mjedisore, por edhe avantazhe nė kosto.
Nė fakt, kostot nė pėrgjithėsi rriten ndėrsa mbetjet bėhen mė komplekse: djegia, pėr shembull, ėshtė mė e shtrenjtė se depozitimi i landfillit, i cili nga ana tjetėr ėshtė mė i shtrenjtė se riciklimi.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Sipas autorėve tė artikullit, tė botuar nė British Dental Journal, ka disa mėnyra pėr tė pėrmirėsuar menaxhimin e mbetjeve. Sė pari, ėshtė e nevojshme tė zvogėlohet gjenerimi i tyre.
Sė dyti, duhet tė sigurohet qė mbetjet tė klasifikohen dhe ndahen siē duhet. Sė treti, duhet tė sigurohet qė praktika tė vlerėsohet duke kryer njė auditim.
Por si mund t'i reduktojnė mbetjet zyrat dentare?
Para sė gjithash, duke blerė mė pak. Kjo duhet tė pėrfshijė gjithashtu menaxhimin e duhur tė inventarit pėr tė parandaluar skadimin e konsumit. Rrotullimi i aksioneve ėshtė gjithashtu i rėndėsishėm pėr tė siguruar qė artikujt mė tė afėrt me "datėn mė tė mirė para" tė pėrdoren nė vend tė atyre mė tė fundit.
Ekzistojnė gjithashtu disa mėnyra pėr tė reduktuar prodhimin e mbeturinave.
Para sė gjithash, do tė varet nga prodhuesit e materialeve dentare qė tė pėrpiqen tė prodhojnė sende sanitare miqėsore me mjedisin.
Do tė ishte gjithashtu jashtėzakonisht e rėndėsishme tė reduktohet pėrdorimi i letrės, i cili mund tė ketė njė ndikim tė rėndėsishėm nė mbetjet, kostot financiare dhe madje edhe emetimet e dioksidit tė karbonit. Prandaj, nė vend tė dosjeve klasike tė letrės, preferohet pėrdorimi i metodave alternative tė regjistrimit, siē janė dosjet nė format elektronik.
Megjithatė, nėse pėrdorimi i letrės ėshtė absolutisht i nevojshėm nė disa raste, mund tė pėrdoren disa opsione pėr ta ruajtur atė, pėr shembull duke pėrdorur letėr tė ricikluar ose duke zvogėluar madhėsinė e fontit tė printimit.
Mbetjet gjithashtu mund tė reduktohen duke pėrdorur materiale tė ripėrdorshme nė vend tė atyre tė disponueshme.
Njė rishikim i kohėve tė fundit ka treguar vėrtet se mjetet e ripėrdorshme kanė njė avantazh jo vetėm pėr sa i pėrket kostos, por edhe nė fushėn sociale/etike dhe mjedisore.
Pėrdorimi i oksidit tė azotit ėshtė tashmė gjithnjė e mė i pėrhapur, i cili pėrdoret nė zyrat dentare pėr tė kryer qetėsimin e vetėdijshėm tė disa pacientėve, duke shmangur kėshtu procedurat mė invazive (si p.sh. anestezia e pėrgjithshme).
Megjithatė, ekipi dentar duhet tė jetė i vetėdijshėm pėr ndikimin e tij tė mundshėm nė mjedis. Njė mėnyrė pėr tė reduktuar nivelet e oksidit tė azotit ėshtė kapja dhe neutralizimi i gazit gjatė pėrdorimit tė tij. Kjo teknologji pėrdoret shpesh nė spitale, por nuk pėrdoret zakonisht nė stomatologji, ndoshta pėr shkak tė mungesės sė vetėdijes ose kostos sė pajisjeve.
Pėrveē kėsaj, zyrat dentare duhet tė pėrpiqen tė investojnė nė pajisje qė janė tė qėndrueshme dhe tė dizajnuara pėr tė qėndruar.
Blerja e produkteve me njė garanci mė tė gjatė dhe vlerėsimet e duhura tė produktit para blerjes mund tė zvogėlojė kostot dhe tė jetė mė i qėndrueshėm pėr mjedisin. Pajisjet mė pas duhet tė kontrollohen rregullisht dhe tė riparohen kur ėshtė e nevojshme, duke ndėrhyrė sa mė shpejt qė tė jetė e mundur.
Njė aspekt tjetėr qė duhet marrė nė konsideratė gjithnjė e mė shumė ėshtė konsumi i ujit, njė element qė po bėhet gjithnjė e mė i ēmuar. Pra, zyrat dentare, sipas autorėve, mund tė ndėrmerrnin ndėrhyrje tė ngjashme me ato tė familjeve pėr tė ulur konsumin e ujit.
Kėto ndėrhyrje mund tė pėrfshijnė instalimin e njė matėsi pėr tė monitoruar pėrdorimin e ujit, fikjen e pajisjeve qė pėrdorin ujin kur nuk janė nė pėrdorim dhe kontrollin e rregullt pėr rrjedhje.
Duhet tė merret parasysh edhe shpėrdorimi i barnave. Problemi nuk ka tė bėjė vetėm me rezistencėn tashmė tė njohur ndaj antibiotikėve, por ka tė bėjė edhe me njė problem mjedisor nė rritje tė mbetjeve farmaceutike qė hyjnė nė mjedis pėr shkak tė asgjėsimit jo tė duhur. Mbetjet farmaceutike tė tretura nė ujėrat e zeza nė fakt mund tė rihyjnė nė zinxhirin ushqimor. Pėr kėtė arsye, pėrshkruesi i barnave (edhe stomatologu) duhet t'i kėshillojė pacientėt pėr metodėn e sigurt dhe korrekte tė asgjėsimit tė produkteve dhe paketimit farmaceutik.
Por, si mund tė riciklohen mbetjet nė zyrat dentare?
Nė kėtė drejtim, kategorizimi i mbetjeve ėshtė absolutisht thelbėsor: kontejnerėt e pėrshtatshėm duhet tė jenė tė disponueshėm, jo vetėm nė sallat e operacionit, por edhe nė dhomat e pritjes dhe nė dhomat e sterilizimit.
Pėrveē kėsaj, kontejnerėt e ndryshėm duhet tė identifikohen nė mėnyrė tė pėrshtatshme, duke lejuar kėshtu njohjen e tyre tė lehtė pėr tė siguruar depozitimin e duhur tė mbetjeve.
Konkluzionet
Prandaj, riciklimi dhe ripėrdorimi ėshtė i mundur edhe brenda zyrave dentare.
Ėshtė thelbėsore qė i gjithė stafi tė trajnohet dhe udhėzohet siē duhet pėr tė siguruar asgjėsimin e duhur tė mbetjeve. Shėndeti i mjedisit ėshtė nė rrezik dhe, rrjedhimisht, edhe i tė gjithėve ne.
Pėr mė shumė informacion:
Duane B, Ramasubbu D, Harford S, Steinbach I, Swan J, Croasdale K, Stancliffe R. Environmental sustainability and waste within the dental practice. Br Dent J 2019;226(8):611-8.