Lidhja midis stresit dhe shėndetit oral dhe nė veēanti sėmundjes periodontale ėshtė tashmė e njohur. Nė lidhje me kėtė temė ka folur pėr Agenzia Ansa Mauro Farneti, njė ekspert i SidP (Shoqėria Italiane e Periodontologjisė dhe Implantologjisė), duke rikujtuar sesi trupi ynė pėrpiqet tė rivendosė ekuilibrin e tij pasi ėshtė ekspozuar ndaj agjentėve stresues.
"Kur kėto pėrshtatje nuk janė mė efektive, atėherė stresi fillon tė ketė pasoja nė aspekte tė ndryshme tė shėndetit. Kjo do tė thotė se kur individėt janė tė ekspozuar nė mėnyrė tė pėrsėritur ndaj faktorėve tė stresit kronik, pėrgjigjet biologjike induktohen tė karakterizuara nga rritje nivelet e adrenalinės dhe kortizolit", shpjegon Farneti.
Kjo, sipas ekspertit, sjell pasoja edhe pėr shėndetin oral, nė veēanti pėr periodontin dhe gengivat.
"Lidhja midis niveleve tė larta tė stresit dhe pėrkeqėsimit tė shėndetit oral ėshtė studiuar pėr rreth 40 vjet. Ajo qė filloi si paragjykime qė atėherė ėshtė konfirmuar nga studime tė vogla dhe tani janė bėrė koncepte tė vendosura nga rishikimet e literaturės shkencore", vazhdon eksperti.
"Ngjarjet shumė stresuese, si divorci, zia ose largimi nga puna, rrisin nivelet e citokineve inflamatore nė trup dhe gjithashtu nė gojė, duke pėrkeqėsuar sėmundjet kronike periodontale. Por majat e stresit, lidhen gjithashtu me njė rritje tė stileve tė gabuara tė jetesės, tė cilėt nga ana tjetėr pėrbėjnė faktorė rreziku specifik pėr periodontitin, si zakoni i pirjes sė duhanit, mė pak aktivitet fizik, abuzimi me alkoolin dhe sheqerin, mė pak kujdes pėr higjienėn orale nė shtėpi", thotė Farneti.
"Kėshilla ime pėr ata qė kalojnė periudha veēanėrisht stresuese ėshtė gjithashtu t'i kushtojnė mė shumė vėmendje kujdesit pėr shėndetin e tyre oral, njė kėshillė qė mund tė merret si e mirėqenė, por qė mund tė jetė e dobishme pėr t'u rikujtuar herė pas here", pėrfundon eksperti.