Duke shfletuar literaturėn stomatologjike tė publikuar nė 2012 dhe tė indeksuar nė "PubMed", mund tė zbuloni se pacientėt tuaj tė prekur nga sėmundja parodontale duhen konsideruar nė risk pėr: tumore malinje tė traktit tretės, osteoporozė, artit reumatoid, spondilit ankilozant, sėmundjen e Alzheimer, deficitin konjitiv, steatozėn hepatike, nefropatinė kronike, obezitetin, bronkopneumopatinė kronike obstuktive dhe leukoplakien, si edhe lidhje tė tjera mjaft tė njohura qė kanė tė bėjnė me probleme kardiovaskulare dhe komplikime tė shtatzėnisė. Lidhja e fundit nė rend kronologjik ėshtė ajo e mosfunksionimit erektil.
Nuk ėshtė nė qėllimin tim qė tė bėj ironi rreth punės sė shumė kolegėve. Kėrkimi klinik ėshtė i vėshtirė, i komplikuar pėr t'u zhvilluar, kompleks pėr t'u interpretuar dhe jam i sigurt qė ēdokush nga artikujt qė pėrshkruajnė lidhjet e sapo pėrmendura meritojnė tė merren seriozisht dhe tė analizohen me kujdesin mė tė madh. Kjo ama nuk pėrjashton faktin se kuadri kompleksiv rezulton i mahnitshėm: me kėtė hap sėmundja parodontale mund tė rrėzojė tymin nga shkaku kryesor i parashikueshėm i sėmundjes, vdekjes dhe i aftėsive tė kufizuara.
Shpjegimi i mundshėm ėshtė se sėmundja parodontale ėshtė shumė e zakonshme dhe ndan me sėmundje tė ndryshme kronike tė rėndėsishme faktorėt e njohur tė riskut (ndoshta edhe ndonjė akoma pėr t'u zbuluar). Megjithatė shėndeti dentar-parodontal ėshtė njė indikator shumė i mirė i asaj qė anglosaksonėt e quajnė self-care, qė pėrkthehet "kujdesi pėr veten"... siē ėshtė provuar nga njė studim provokues i disa viteve mė parė qė vendoste kur filli dentar rezultonte efikas nė parandalimin e obezitetit. Shtojmė se pjesa mė e madhe e lidhjeve tė cituara bazohen nė studime tė drejtuara me metoda me risk tė lartė gabimi. Ėshtė akoma herėt, pra pėr tė pėrshkruar klorheksidinėn si "viagra e lėngshme."
Pėrktheu: Erjola Taga