Karieset dentare janė tė pėrhapur dhe paraqesin njė problem tė vėrtetė pėr shėndetin oral edhe te fėmijėt me moshė parashkollore dhe ato tė shkollave fillore. Kariesi ėshtė njė sėmundje qė prek indet e forta tė dhėmbit dhe ėshtė shkaktuar nga proceset e demineralizimit tė sipėrfaqeve dentare.
Patologjia karioze e patrajtuar te dhėmbėt e qumėshtit prek 9% tė popullsisė botėrore dhe ėshtė shkaku primar i humbjes premature tė dhėmbėve gjatė fėmijėrisė.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Njė studim i publikuar nė Mjekėsi, nė 2019, ka analizuar kėtė fenomen si faktor risku pėr humbjen e hapėsirės nė sektorėt posteriorė.
Studimi transversal krahasues (split-mouth) ėshtė kryer nė 17 fėmijė tė njė shkolle publike nė njė komunitet tė Hidalgo-s, nė Meksikė. Mosha mesatare ishte 6,82 vjeē dhe individėt meshkuj pėrfaqėsonin 64,7%. Ėshtė kryer njė ekzaminim objektiv pėr tė identifikuar fėmijėt me humbje unilaterale tė dhėmbėve, karies interproksimal (dhėmbėt D dhe/ose E) dhe pa kėtė gjendje kontrolaterale.
Ėshtė marrė njė gjurmė nė alginat pėr tė gjithė fėmijėt e grupit. Variabla vartėse ishte diferenca (humbja e hapėsirės, mm) ndėrmjet pjesės sė kontrollit dhe pjesės sė studimit.
Variablat e pavarura ishin tė tipit patologjik (karies interproksimal ose humbje e dhėmbėve), seksi, mosha, harkada e pėrfshirė dhe numri i sipėrfaqeve interproksimale tė prekura.
Variablat e pavarura janė llogaritur nė modelin e shkumėsit siē pėrshkruhet nė vijim. Janė gjeneruar dy matje duke pėrdorur tre skenarė tė mundshėm, siē paraqiten mė poshtė.
Matjet e pjesės sė studimit:
1. Pėr fėmijėt te tė cilėt ėshtė prekur dhėmbi D ėshtė matur distanca nga pika distale e C dhe meziale e E.
2. Pėr fėmijėt te tė cilėt ėshtė prekur dhėmbi E ėshtė matur distanca nga pika distale e D deri te pika meziale e gjashtės (molari i parė permanent).
3. Pėr fėmijėt te tė cilėt ishin prekur dhėmbėt D dhe E janė matur distancat nga pika distale e C dhe distanca nga pika meziale e gjashtės (molari i parė permanent).
Tė njėjtat matje janė kryer edhe nė pjesėn e kontrollit. Diferenca ndėrmjet matjeve ka qenė pjesa e kontrollit-pjesa e studimit.
Rezultate
Ėshtė gjetur njė prevalencė e kariesit interproksimal me 88,2% (mesatarja me 2,23± 1,15 sipėrfaqe tė prekura) me njė prevalencė prej 11,8% tė humbjes sė dhėmbėve, 52,9% tė rasteve nė harkadėn inferiore. Humbja mesatare e hapėsirės ka qenė me 1,09 ± 0,18 mm (kontrolli vs studimi; P<.001).
Ata qė kanė pėsuar humbjen e dhėmbėve kanė treguar njė humbje tė hapėsirės mė tė madhe nė krahasim me individėt me karies interproksimal (P=.0119). Ndėrmjet variablave tė humbjes sė hapėsirės dhe numrit tė sipėrfaqeve interproksimale tė prekura ėshtė vėnė re njė lidhje (r: 0,5712; P - 0166).
Konkluzione
Patologjia karioze interproksimale dhe humbja premature e dhėmbėve tė qumėshtit pėrbėjnė faktorėt e riskut pėr humbjen e hapėsirės nė zonėn posteriore.
Pėr mė shumė informacione:
Lucas-Rincón SE, Robles-Bermeo NL, Lara-Carrillo E, Scougall-Vilchis RJ, Pontigo-Loyola AP et al. Interproximal caries and premature tooth loss in primary dentition as risk factors for loss of space in the posterior sector. Medicine 2019 Mar;98(11):e14875.
Pėrktheu: Valbona Spahia