Nga 1996 deri mė 2013, pėrdorimi kompleksiv i antibiotikėve pėr pėrdorim njerėzor ėshtė ulur. Njė nga sistemet pėr vlerėsimin e pėrhapjes sė tyre i referohet dy njėsive: DDD (Defined daily dose), njė masė standarde internacionale e pėrcaktuar nė 2009 qė tregon dozėn mesatare nė ditė pėr udhėzimet kryesore tė pėrdorimit tė njė medikamenti dhe DID qė i referohet DDD pėr 1000 banor pėr ditė. DID ka kaluar nga njė vlerė prej 18,24 nė 1996 nė 15,91 nė 2013 dhe pėrshkrimet e antibiotikėve tė kryera nga mjekėt janė ulur nga 18,2% nė 17,25% nė 14,11 DID.
Paralelisht janė shtuar nė 62,2% pėrshkrimet e dentistėve nga 0,98 nė 1,59 DID, sidomos pėr tė trajtuar pacientėt e moshuar. Tė dhėnat i janė referuar British Columbia njė nga provincat kanadeze, por mund tė bėhet fjalė pėr njė tendencė tė pėrgjithshme dhe autorėt e studimit tė prezantuar nė "Jama", revista e "American dental association", kanė kėrkuar arsyen e kėtij fenomeni tė shqetėsuar nga fakti se antibiotikorezistenca edhe pėr shkak tė njė pėrdorimi jo tė pėrshtatshėm tė antibiotikėve po rritet dhe pėrbėn njė ndėr kėrcėnimet e shėndetit publik botėror.
"Canadian dental association" ka pyetur drejtpėrdrejt vetė dentistėt kanadezė, tė ftuar nė njė webinar, njė seminar i organizuar nė rrjetin Web.
Njė ndėr temat e shfaqura me forcėn mė tė madhe ishte njė pėrshkrim i tepėrt jo i justifikuar nė rastin e absceseve periapikale, sipas njė rishikimi sistematik tė 2013 qė ka treguar se si trajtimi me antibiotikė nuk sjell pėrfitime tė shtuara pėr sa i pėrket dhimbjes apo infeksioneve. Nė mėnyrė analoge ėshtė rasti i pulpitis irreversibėl. Njė shtim i fuqishėm i profilaksisė antibiotike ėshtė dashur edhe nė implantologji, sidomos pėr tu pėrballur me komplikimet. Pėrdorimi i antibiotikėve mbetet veēanėrisht i lartė nė pacientė tė konsideruar me risk tė lartė pėr infeksione.
Ekzistojnė udhėzime qė kėshillojnė njė reduktim tė profilaksisė antibiotike perioperatore nė procedura tė ndryshme stomatologjike tė kryera nė pacientė me sėmundje tė valvulave kardiake apo qė i janė nėnshtruar kirurgjisė sė zėvendėsimit protetik, por adoptimi i kėtyre rekomandimeve nga ana e dentistėve kanadezė ėshtė shumė i ngadaltė.
Autorėt besojnė se rishikimi i tyre bėn tė dukshme nevojėn e njė informimi mė tė madh pėr stomatologėt pėr sa i pėrket rreziqeve tė antibiotikėve dhe udhėzimeve korrekte tė tyre, tema qė duhet tė jenė pjesė integruese e njė formimi tė vazhdueshėm tė shumėpritur por vendosja nė zbatim ėshtė akoma e pamjaftueshme.
Adelmo Calatroni
Marra F, George D, Chong M, Sutherland S, Patrick DM. Antibiotic prescribing by dentists has increased: Why? J Am Dent Assoc. 2016 May;147(5):320-7.
Pėrktheu: Erjola Taga