Analiza semeiologjike e gjuhės ėshtė pjesė integruese e shumė traktateve antike tė mjekėsisė sė pėrgjithshme dhe ėshtė baza e mjekėsisė tradicionale kineze. Me siguri edhe nė praktikėn moderne stomatologjike shumė informacione tė dobishme nė procesin diagnostikuese mund tė grumbullohen nga njė observim i kujdesshėm i trupit tė gjuhės: pėrmasat, ngjyra, aspekti i sipėrfaqes, qėndrueshmėria dhe lėvizshmėria. Shenjat klinike sigurisht qė duhet tė jenė tė lidhura me ndonjė nga simptomat dhe me shenjat e tjera orale ose sistemike dhe ndoshta tė mbėshteten nga hetimet e laboratorit.
ANOMALITĖ KONGJENITALE
Mund tė hasen anomali kongjenitale tė gjuhės, disa shumė shpesh, me entitet tė ndryshėm. Anomalitė e pėrmasave pėrfshijnė mikroglosinė dhe makroglosinė. Disa nga kėto forma mund tė interpretohen si variabla anatomike parafiziologjike, disa tė tjera janė shprehje e sėmundjeve kongjenitale dhe tė trashėguara, sėmundje tė fituara ose janė njė nga elementet e shumtė qė karakterizojnė sindroma tė ndryshme. Anomalitė e sipėrfaqes pėrfshijnė gjuhėn e ēarė, gjuhėn me harta, hipertrofinė e papilave circumvallate, foliate, filiforme dhe fungiforme. Kurrizi i gjuhės mund tė shfaqet atrofik, me zhdukjen e dizenjos normale papilare, kusht ky qė ndeshet te pacientėt e prekur nė mėnyrė kronike nga lichen planus, nė forma infektive, si kandidoza eritematoze, ose si pasojė e njė deficiti vitaminik mbi tė gjitha i grupit B. Atrofia e pjesės sipėrfaqėsore tė gjuhės mund tė inkuadrohet me lezione orale nė dekursin e radioterapisė, nė aneminė pernicioze dhe nė sindromat Plummer-Vinson dhe tė Sjögren.
DISKROMITĖ MĖ TĖ SHPESHTA
Anomalitė e ngjyrės sė gjuhės rezultojnė shumė tė shpeshta. Gjuha e veshur mund tė shfaqė njė ngjyrė tė bardhė (cipa dorsale, gjuha me qime). Ngjyra e bardhė mund tė jetė edhe epifenomen i infeksioneve mykotike (kandidoza pseudomembranore), e lezioneve prekanceroze (leukoplakia, lichen, lezionet likenoide) ose e anemisė. Gjuha mund tė marrė njė ngjyrė tė verdhė (cipa dorsale, patologjitė hepato-biliare, lipoma) ose tė kuqe nė blu (sėmundjet inflamatore, sėmundjet kardiovaskulare, barnat, angiomat dhe limfoangiomat, anomalitė vaskulare, dyscrasias hematike, sarkomat). Mund tė bėhet e zezė sipas pigmentimeve raciale dhe tė trashėguara nga familja, gjuha nigra me qime, si pėrgjigje ndaj traumave dhe sėmundjeve ulcerative, barnave dhe metaleve. Pigmentimet e izoluara duhet tė hetohen me njė inkuadrim tė saktė anamnestik dhe klinik qė tė vendoset njė diagnozė diferenciale me nevus dhe melanoma. Ekzistojnė kushte inflamatore qė mund tė shihen tė kombinuara me aspekte tė ndryshme tė renditura.
REAGIMET NDAJ BARNAVE
Etiologjia ėshtė shumė e gjerė: lezionet linguale nė kėto raste bėjnė pjesė nė njė aspekt tė gjeneralizuar tė "mukozitit". Disa nga kėto forma janė si pasojė e terapive antitumorale, tė tjera pėrfaqėsojnė reagime tė veēanta ndaj barnave (eritema multiforme dhe sindroma tė lidhura). Shpesh tabloja ėshtė shumė mė e gjerė sesa pėrfshirja e thjeshtė linguale dhe parashikon prekjen e mukozave tė tjera orale, gjenitale dhe okulare dhe tė lėkurės dhe lezionet elementare rezultojnė polimorfe: flluska, abrazione, ulceracione.
ULCERACIONE
Ndėrmjet ulceracioneve multiple me fillim akut mund tė numėrohen format aftoze (jashtėzakonisht tė shpeshta) me shpėrndarje tė lezioneve mbi tė gjitha nė stomak dhe nė kufijtė e gjuhės dhe format herpetike tė shpėrndara nė grumbuj veēanėrisht nė kurrizin e gjuhės, ku keratinizimi i epitelit ėshtė mė i lartė. Ulceracionet e shpėrndara dhe tė gjera tė trupit lingual mund tė jenė edhe pasqyrim i vaskuliteve si granulomatozat e Wegener, e sėmundjeve gastrointestinale (rektokoliti ulceroz dhe sėmundja e Crohn). Ulceracionet e izoluara tė gjuhės mund tė jenė si pasojė e ngjarjeve banale siē ėshtė traumatizmi akut ose kronik. Nė kėto kushte ėshtė shumė e rėndėsishme qė lezioni (sapo tė identifikohet dhe tė hiqet shkaku i supozuar) tė regresojė plotėsisht pas 7-10 ditėsh. Nė rast tė kundėrt pacienti duhet tė ftohet nė njė qendėr tė specializuar pėr tė siguruar njė biopsi ku merret nė konsideratė mundėsia qė mund tė bėhet fjalė pėr njė karcinomė ose pėr patologji tė tjera tumorale malinje (sarkoma, limfoma). Disa karcinoma tė gjuhės mund tė paraprihen nga lezione, me ngjyrė tė kuqe, tė bardhė ose tė pėrzier si eritroplakitė apo leukoplakitė. Gjuha mund tė paraqesė pa dyshim edhe ėnjtje pėrreth qė mund tė shprehin pėrveē tumoreve malinje, shpesh tė formave beninje: fibroma dhe fibropapiloma me origjinė traumatike, papiloma virale, lipoma, angioma etj. mund tė ndeshen edhe simptoma si djegia dhe dhimbja ose ndryshime nė ndjeshmėrinė taktile dhe termike pėrveē asaj tė shijes, nė mungesė tė evidencės klinike objektive ose ērregullimeve tė kinetikės linguale. Duhet tė lidhen tė dhėnat e mbledhura nga anamneza me ndryshimet e mundshme tė treguesve hemato-kimikė ose me hetime tė tjera instrumentale pėr tė hetuar neuropati tė mundshme qendrore ose periferike. Terapia e patologjike linguale rezulton shumė e ndryshueshme sigurisht nė bazė tė etiologjisė. Zgjidhja nė kuadrin patologjik tė gjuhės mund tė kėrkojė trajtim tė pėrgjithshėm tė sėmundjes bazė ndėrsa pėr aspektet inflamatore mė tė shpeshta mund tė rezultojė i mjaftueshėm parashikimi simptomatik (qetėsues antiflogjistik dhe antiseptik) ose i pėrgatitjeve qė favorizojnė rikthimin e turn-over normal tė epitelit lingual. Nė format infektive (mykotike, bakteriale ose virale) sugjerohet terapia korresponduese mjekėsore lokale, si zgjedhje e parė pėr glosopatitė e kufizuara ose sistemike pėr format qė pėrfshijnė mė shumė pjesė tė mukozės ose lėkurės. Terapia kirurgjikale tradicionale ose teknikat alternative (elektrokirurgjia dhe laseri), gjejnė indikim nė format tumorale malinje ose beninje dhe te lezionet mundėsisht malinje.
Pėrktheu: Valbona Spahia