Agjeneza dentare (TA) ėshtė njė anomali e numrit tė dhėmbėve qė rezulton nga njė devijim nė formimin e hershėm tė dhėmbėve dhe ndalimi i zhvillimit tė mikrobeve tė dhėmbėve. TA-ja mund tė jetė njė gjendje e izoluar ose njė manifestim oral i njė sindromi. Pėr tė pėrshkruar ashpėrsinė e TA-sė, janė pėrdorur terma tė ndryshėm.
Ndėrsa anodontia i referohet mungesės sė plotė tė dhėmbėve, hipodoncia dhe oligodontia pėrkufizohen pėrkatėsisht si mė pak se 6 dhe 6 ose mė shumė dhėmbė qė mungojnė, duke pėrjashtuar molarėt e tretė.
Variantet e sekuencės nė gjenet e pėrfshira nė zhvillimin e hershėm tė dhėmbėve janė identifikuar si shkaktar i TA-sė sė izoluar, duke pėrfshirė MSX1 (Online Mendelian Inheritance in Man [OMIM] 142983), PAX9 (OMIM167416), AXIN2 (OMIM 604025), EDA (OMIM 30), WNT10A (OMIM 606268) dhe LRP6 (OMIM 603507). MSX1 (MSH homeobox 1) ėshtė njė gjen qė kodon njė faktor transkriptimi homeobox i pėrfshirė nė zhvillimin e indeve dhe organeve tė ndryshme gjatė gjenezės embrionale.
Variantet e sekuencės MSX1 janė dokumentuar gjerėsisht si shkaktarė tė TA-sė sė izoluar (OMIM 106600) te njerėzit, kryesisht duke pėrfshirė premolarėt dhe molarėt e tretė. Variantet specifike tė sekuencės MSX1 janė treguar gjithashtu se lidhen edhe me ēarje orofaciale (OMIM 608874)12 dhe sindromėn Witkop (OMIM 189500), tė karakterizuara nga TA-ja dhe thonjtė distrofikė pa pėrfshirje tė dukshme tė flokėve ose gjėndrave tė djersės.
Msx1 te minjtė shprehet nė tė gjithė mezenkimėn dentare dhe indet e prejardhura nga mezenkima gjatė gjithė procesit tė formimit tė dhėmbėve, duke sugjeruar se ai kontribuon nė faza tė ndryshme tė odontogjenezės. Ablacioni i Msx1 te minjtė shkakton dėshtim tė plotė tė zhvillimit tė hershėm tė dhėmbėve, duke parandaluar hetimin e mėtejshėm nė fazat e mėvonshme odontogjenike. Prandaj, rolet e mundshme tė MSX1 nė pėrcaktimin e formės, madhėsisė dhe strukturės sė dhėmbėve duhet ende tė hulumtohen.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Nė njė studim investigativ tė publikuar nė JADA, autorėt analizuan njė familje prej 4 anėtarėsh me TA qė mbante njė variant tė ri patogjen MSX1 dhe hetuan mekanizmin e sėmundjes. Autorėt kryen njė analizė tė plotė pėr tė pėrcaktuar variantin e sekuencės qė shkakton sėmundjen. Ata kryen tomografi mikrokompjuterike, analiza morfometrike, profilizimin e transkriptomit dhe karakterizimin molekular pėr tė studiuar dhėmbėt e prekur dhe variantin gjenetik.
Rezultatet
Autorėt identifikuan njė variant patogjen tė MSX1, p.Glu232*, te anėtarėt e familjes tė prekur nga TA-ja dhe anomalitė shoqėruese oral-dentare, pėrkatėsisht, frenulum labial maksilar i spikatur, diastema incizive qendrore, fisurė alveolare e pėrparme maksilare mediane e dizmorit tė dhėmbėve, fuzion molar mandibular, shtresa e hollė e dentinės dhe rrėnjėt e holla tė dhėmbėve. Dhėmbėt me defekt nga MSX1 me sa duket nuk ishin mikrodontikė, por kishin shtresa tė holla dentine.
Molarėt mandibular treguan transformim homeotik nė homologė maksilarė. Gjenet e pėrfshira nė organizimin dhe dentinogenezėn e matricės jashtėqelizore, tė tilla si DMP1 dhe MMP20, u reduktuan nė indet e pulpės dentare tė dhėmbėve me defekt MSX1. MSX1 i cunguar nga p.Glu232* u lokalizua saktė nė bėrthamė, por pjesėrisht humbi kapacitetin e tij tė transaktivizimit. Analiza e rasteve tė raportuara tregoi se variantet e sekuencės sė shkurtimit brenda domenit homeobox tė MSX1 shkaktuan njė fenotip mė tė rėndė tė TA-sė sesa ato jashtė domenit homeobox, me gjasė pėr shkak tė negativitetit dominues nė lidhje me haploinsuficiencėn.
Konkluzionet
Nga tė dhėnat e kėtij studimi, tė cilat duhet tė vėrtetohen edhe nė studime tė tjera tė ngjashme, mund tė konkludohet se MSX1 ndikon drejtpėrdrejt nė proceset e zhvillimit tė indeve tė ndryshme oral-dentare te njerėzit.
Implikimet klinike
Klinikisht, frenumi labial hipertrofik, diastema incizore dhe fisura alveolare anteriore mesmaksilare mund tė konsiderohen si diagnostike pėr TA-nė e lidhur me MSX1.
Pėr mė shumė informacion:
Orodental malformations associated with human MSX1 sequence variants
Yin-Lin Wang; Kuan-Yu Chu; Ting-Feng Hsieh; Chung-Chen Jane Yao; Chia-Hui Lin, MS; Zhe-Hao Lee; Shih-Kai Wang