Lateksi i gomave ėshtė njė emulsion i pėrbėrjeve tė ndryshme, i prodhuar industrialisht, komponenti kryesor i tė cilit vjen nga produkti i pemės sė gomės Hevea brasiliensis.
Produkti i pėrfunduar mund tė pėrmbajė lipide, karbohidrate, proteina dhe substanca inorganike dhe paraqitet nė dy forma tė ndryshme: lateksi nė fleta "dry" me pėrmbajtje tė vogėl tė proteinave tė lira dhe ai me konsistencė mė tė madhe i pėrdorur kryesisht pėr rrota, tabanė dhe nė fushėn mjekėsore pėr pistonėt e shiringave e mbylljet e frezave, qė paraqesin 90% tė prodhimit. Pjesa e mbetur (10%) ėshtė paraqitur nga njė pėrzierje me pėrmbajtje tė lartė proteinike (1% proteina tė mbetura), e pėrdorur pėr dorezat, kateteret, prezervativėt dhe e pėrfshirė mė sė shumti nė fillimin e fenomeneve tė hiperndjeshmėrisė ndaj lateksit.
Rritja e konsiderueshme ndaj pėrdorimit tė produkteve tė lateksit ėshtė favorizuar nga fenomene sociale dhe shėndetėsore qė kanė ndryshuar zakonet e profesionistėve tė fushės mjekėsore e nė pėrgjithėsi tė tė gjithė adultėve nė vendet perėndimore. Nė fakt, risku qė lidhet me infektimin e viruseve si HIV, HBV dhe HCV, si edhe e agjentėve tė tjerė infektivė, ka rritur numrin e ekspozimit ndaj produkteve me lateks te punonjėsit e shėndetėsisė. Nė stomatologji lateksi mbetet njė nga materialet e pėrfshira mė sė shumti nė reaksionet alergjike, qoftė pėr profesionistėt qoftė pėr pacientėt.
Studimet qė pėrshkruajnė sesi janė rritur ndjeshmėritė, janė tė shumta sidomos ndėrmjet personave qė kryejnė aktivitetin profesional nė spitale ose mjedise mjekėsore. Ekspozimi profesional ėshtė me siguri ndėr faktorėt mė tė rėndėsishėm tė riskut pėr kėtė alergji. Pėrveē profesionistėve tė shėndetėsisė edhe individėt qė i pėrkasin kategorive tė tjera profesionale mund tė preken duke arritur nė njė pėrqindje nga 5-11%.
Ekzistojnė metoda tė ndryshme pėr tė testuar praninė e ndjeshmėrisė ndaj produkteve tė lateksit, por asnjė nga kėto metoda, ende sot nuk mundet qė e vetme tė ēojė nė njė diagnostikim tė sigurt tė alergjisė.
Pėr mė tepėr ėshtė e rėndėsishme qė tė kujtojmė se 50% e personave alergjikė ndaj lateksit kanė edhe ndonjė ndjeshmėri ndaj ushqimeve dhe qė gjysma e tyre (21-25%) pohon se ka reaksione alergjike edhe tė rėnda. Pacientėt alergjikė ndaj disa frutave (kivi, banane, avokado, arra) paraqesin njė grup risku pėr reaksionet ndaj lateksit, ashtu si edhe pacientėt me alergji ndaj lateksit kanė njė risk mė tė madh krahasuar me alergjinė ndaj ndonjė fruti. Shpesh, kur nuk ka pasur episode tė qarta qė lidhen me ndonjė ushqim ose me kontaktin me produktet me lateks, nuk ėshtė e qartė se cila nga alergjitė ėshtė favorizuese.
Pėrdorimi i kremrave zbutės duket se lehtėson zhvillimin e alergjive dhe disa studime pohojnė se kremrat hidratues pėr duart rritin kalimin e proteinave nėpėrmjet lėkurės sė paprekur dhe nė vend qė ta mbrojnė mund tė kenė njė rol tė rėndėsishėm nė ndjeshmėrinė ndaj lateksit.
Pjesėt qė preken mė shpesh nga reaksionet alergjike janė duart, goja, rrugėt e ajrit, vagina, uretra dhe rektusi e mund tė shfaqen nė dy lloje manifestimesh klinike si reaksione anafilaktike dhe si reaksione kontakti.
Reaksionet anafilaktike kanė njė spektėr manifestimesh klinike shumė tė gjerė, qė mund tė shkojė nga rihnitis deri te shoku anafilaktik, duke kaluar nga konjuktiviti, rashi kutan, bronkospazma, angioedema, dispnea dhe hipotensioni. Shenjat dhe simptomat mund tė shfaqen pas disa minutash ose disa orėsh nga kontakti me antigjenėt, qė mund tė jetė nė rrugė kutane ose mukozale, nga inhalimi ose nė rrugė parenterale. Kjo e fundit paraqet me siguri riskun mė tė madh tė reaksionit tė rėndė, nė fakt ėshtė dokumentuar sesi njė pjesė e mirė e kėtyre episodeve ndodhin gjatė ndėrhyrjeve kirurgjikale, shpesh tė ngatėrruara me reaksionet nga anestetikėt, tė maskuara nga pėrdorimi i shpejtė dhe i pėrsėritur i barnave gjatė ndėrhyrjes dhe tė manifestuara mė parė gjatė ndėrhyrjes me njė desaturim gjaku.
Reaksionet nga kontakti janė mė tė shpeshta nė krahasim me manifestimet e mėparshme dhe prekin pėrgjithėsisht lėkurėn qė bie nė kontakt me lateksin. Ėshtė e rėndėsishme qė tė nėnvizojmė se njė dermatit nga kontakti mund tė ngatėrrohet lehtėsisht me problemin mė tė shpeshtė ndėrmjet personave qė pėrdorin shpesh dorezat e lateksit, pra me njė irritim nga kontakti: njė reagim inflamator jo i ndėrmjetėsuar nga imuniteti i shkaktuar nga okluzioni, nga trauma dhe nga dehidratimi kutan i pėrcaktuar nga pluhuri lubrifikues qė pėrmbajnė dorezat, veēanėrisht tek ato josterile dhe me cilėsi tė dobėt. Pėrshtatja e dorezave pa pluhur dhe me pėrmbajtje tė ulėt tė proteinave ėshtė treguar e dobishme nė parandalimin e alergjive ndaj lateksit nė grupet e studentėve tė stomatologjisė.
Ėshtė e rėndėsishme qė tė kryhet njė grumbullim i saktė dhe i plotė i anamnezės pėr identifikimin e faktorėve tė riskut qė lejojnė orientimin e mjekut drejt diagnozave tė ndryshme.
Sot, alergjia ndaj lateksit nė forma tė ndryshme nuk kurohet. Edhe pse ka disa raste tė pacientėve qė janė bėrė mė pak tė ndjeshėm me anė tė imunoterapive eksperimentale me alergenė standardė, nuk ekziston njė terapi e sigurt, e sidomos qė tė rezultojė efikase nė pjesėn mė tė madhe tė individėve alergjikė.
Trajtimi mė i mirė ėshtė shmangia e kontaktit, duke pėrdorur produkte alternative dhe sidomos nė fushėn mjekėsore shmangia plotėsisht e produkteve me lateks ėshtė pothuajse e pamundur dhe objektivi ėshtė thjesht minimizimi i kontaktit.
Klinikat stomatologjike duhet tė kenė materiale pa lateks pėr rastet e emergjencave. Nuk ka nevojė qė tė pėrdoren produkte antihistaminike ose steroide si masė profilaksike dhe parandaluese, sepse nuk janė konsideruar njė alternativė e mirė dhe mbi tė gjitha mund tė maskojnė fillimet e episodeve tė rėnda tė reaksioneve alergjike. Kush ėshtė prekur nga episodet sistemike duhet tė mbajė me vete gjithmonė shiringa tė auto-injektueshme tė adrenalinės (emergjenca pėr anafilaksi).
Kėta pacientė duhen vėnė nė oraret e para tė ditės, qė tė sigurohemi qė t'i futim nė njė ambient me pėrqendrim tė ulėt tė pluhurave qoftė nė ajėr qoftė nė sipėrfaqet e objekteve. Ėshtė demonstruar se nuk ėshtė veēanėrisht i dobishėm ajrimi i ambienteve vetėm pėrpara takimit.
Pėrballė njė rasti anafilaksie, gjėja e parė qė duhet bėrė ėshtė telefonimi i urgjencės duke liruar ndėrkohė zgavrėn e gojės sė pacientit nga ēdo instrument qė po pėrdorej. Pra, ėshtė e nevojshme qė tė vijojmė me ABC (Airways, Breathing, Circulation) tė ndihmės sė parė, ndėrkohė qė pėrgatitet njė bombulė me O2 qė duhet tė jetė e pranishme nė ēdo klinikė.
I rėndėsishėm ėshtė edhe administrimi i barnave qė shpėtojnė jetėn si kortikozonikėt (Metilprednisolone [1mg/kg IV max 100mg]) dhe mbi tė gjitha adrenalina (Adrenalina 1:1000 [0.2-0.5mg IV o SC ēdo 5-15 minuta nėse ėshtė e nevojshme]). Vetėm nė rastin e arrestit kardiak nėse ėshtė e mundur tė vijohet me defibrilacionin.
Pėrktheu: Valbona Spahia