Nė bazėn e formimit tė pllakave ekziston njė ērregullim nė tė cilin humbet ekuilibri kompleks midis specieve rezidente nė zgavrėn e gojės, i cili pėrcakton mirėmbajtjen e gjendjes shėndetėsore (eubioza), e tillė qė mund tė ēojė nė njė gjendje patologjike (disbiosza). Kjo ėshtė e ashtuquajtura hipotezė "ekologjike" e pllakės, sipas sė cilės pavarėsisht pėrbėrjes sė mikrobiomės orale tė shėndetshme e cila mund te jetė jashtėzakonisht e qėndrueshme, ndryshimet nė faktorėt fiziologjikė ose tė mėnyrės sė jetesės, ku ndėr tė tjera mund tė pėrmendim tek fėmijėt llojin e dietės sė ndjekur prej tyre dhe higjienėn e dobėt tė gojės, mund tė sjellė disbiozėn ose njė gjendje patologjike. Qėllimi klinik ėshtė qė tė promovohet vazhdimisht njė mikrobiomė e ekuilibruar pėr tė ruajtur ose rivendosur nė mėnyrė efektive shėndetin oral dhe, rrjedhimisht, tė gjithė organizmin nė rritje.
Nė bazė tė ērregullimeve tė dhėmbėve, siē dihet, ekziston pikėrisht formimi i pllakave. Ky proces zhvillohet duke ndjekur faza tė ndryshme. Sė pari, krijohet njė film i hollė nė sipėrfaqen e pastėr tė dhėmbėve, pa baktere, gjė qė i lejon ata tė zėnė rrėnjė. Brenda disa orėsh, bakteret ngjiten nė film, duke formuar njė shtresė tė ngadaltė. Kjo ēon nė zhvillimin e mikrokolonive dhe krijimin e njė biofilmi tė pllakave tė pjekura, domethėnė njė bashkėsi mikrobike tė pasur me specie, tė organizuar nė njė nivel strukturor dhe funksional.
Nė pėrmbledhje, njė mikrobiomė e shėndetshme karakterizohet nga njė komunitet mikrobiotik i qėndrueshėm dhe i ekuilibruar dhe nivele relativisht tė ulėta tė patogjenėve tė mundshėm, pėrkundrazi, njė gjendje patologjike lind si rezultat i ndryshimit tė diversitetit dhe proporcioneve relative midis specieve brenda mikrobiomės, me njė mbizotėrim tė baktereve potencialisht kariogjene / periodontopatike. Falė teknikave tė pėrparuara tė analizės sė gjenomit (Next Generation Sequencing) ėshtė konstatuar se ekziston njė mbivendosje e gjerė midis specieve mė tė pranishme bakteriale dhe se shumica e sekuencave gjenetike tė baktereve tė pranishme nė zgavrėn e gojės tė individėve tė ndryshėm tė shėndetshėm janė identike, duke mbėshtetur konceptin e njė "thelbi" mikrobiomik tė lidhur me shėndetin.
Disbioza nė karies shkaktohet nga faktorė tė ndryshėm, nga tė cilėt mė kryesorėt janė konsumimi i shpeshtė i sheqerit, reduktimi i pėshtymės, prania e njė pH acid (i cili ndryshon konkurrencėn e baktereve), njė presion i rėndėsishėm ekologjik me njė prani tė rritur tė baktereve kariogjene ku mund te pėrmendim rastin e gingivitit. Faktori mė i shquar nė ndryshimin e aftėsisė konkurruese tė baktereve ėshtė inflamacioni, por edhe rritja e temperaturės, pH dhe lėngut gėrvishtės (FCG). Prandaj hipoteza ekologjike e pllakės del si njė ēelės i ri pėr tė interpretuar patofiziologjinė e odontostomatologjisė tė dobishme pėr zbatimin e strategjive qė synojnė rivendosjen e shėndetit oral, si nė moshėn e rritur ashtu edhe nė moshėn pediatrike. Bazuar nė kėtė qasje ėshtė e mundur tė parandalohen gjendjet patologjike jo vetėm duke frenuar drejtpėrdrejt bakteret potenciale patogjene por gjithashtu duke mbajtur nėn kontroll faktorėt mjedisorė tė aftė tė kontribuojnė nė zgjedhjen dhe pasurimin e tyre (duke vepruar nė presionin ekologjik, nga njėra anė dhe nga faktorėt e konkurrencės sė dėmtuar, nga ana tjetėr).
Nga ana tjetėr, ruajtja aktive e shėndetit sesa menaxhimi i sėmundjes duhet tė jetė shqetėsimi kryesor i pacientėve tė rinj (dhe prindėrve tė tyre) gjithashtu edhe profesionistėve tė dhėmbėve. Sidoqoftė, pasi tė ketė ndodhur gjendja e disbiozės, qėllimi i trajtimit duhet tė jetė rivendosja e njė ekuilibri harmonik i mikrobiomės orale. Strategjitė kryesore pėr trajtimin e disbiozės nė thelb janė dy: shmangia e pėrdorimit pa kriter tė antibiotikėve dhe informimi i saktė pėr higjienėn orale dhe mėnyrat e jetesės qė promovojnė eubiozėn (njė detyrė qė mund tė kryhet nga "aktorė" tė ndryshėm: nga prindėrit tė sensibilizuar mė parė pėr kėtė temė nga dentisti, pediatri ose higjienisti dentar, nė varėsi tė situatave qė mund tė paraqiten).
Nė veēanti, pėr tė kontrolluar kariesin, pėrveē pėrdorimit tė pastės sė dhėmbėve klasike me fluor, duhet tė merren masa pėr tė inkurajuar uljen e gjenerimit tė acidit pėrmes zvogėlimit tė sasisė dhe frekuencės sė konsumit tė saharozės, zvogėlimit tė sasisė dhe frekuencės tė konsumit tė pijeve acidike (edhe pa sheqer) dhe plotėsimit me agjentė tė aftė pėr tė zvogėluar prodhimin e acidit dhe / ose promovuar gjenerimin e alkaleve nė pllakat dentare. Kohėt e fundit ėshtė zhvilluar edhe njė pastė dhėmbėsh qė mund tė rikthejė drejtpėrdrejt ekuilibrin e mikrobiomės orale.