10% e antibiotikėve tė administruar pėrshkruhet pėr trajtimin e infeksioneve orale. Ėshtė e njohur qė infeksionet odontogjene nuk shkaktohen vetėm nga njė organizėm i vetėm bakterial por nga biofilmi polimikrobik qė konsiston nė njė pėrzierje tė baktereve Gram-negative dhe Gram-pozitive (nė disa raste, janė izoluar deri nė 6 specie tė ndryshme).
Kaviteti oral ėshtė kolonizuar nga mikroorganizma tė ndryshėm (midis 300 dhe 500 specie tė baktereve, kėrpudha dhe protozoar) dhe vetėm 10% e kėtyre janė tė izoluar rregullisht nėpėrmjet teknikave me kulturė konvencionale.
Penicilina dhe klindamicina janė konsideruar nė mėnyrė universale si antibiotikėt e pėrzgjedhur nė trajtimin e infeksioneve odontogjene bashkė me antibiotikėt e rinj sintetikė si fluorokinolonet.
Kohėt e fundit njė agjent i ri antibakterial, maksifloksacina ėshtė prezantuar dhe ka treguar se ka pėrfitime nė njė spektėr tė gjerė, biodisponibilitet tė shkėlqyer, gjysmė-jetė tė gjatė dhe penetrim indor superior.
Por, fatkeqėsisht disa baktere po bėhen rezistente ndaj kėtyre antibiotikėve duke pėrfaqėsuar njė problem shėndetėsor global. Nga kjo derivojnė trajtime antibiotike jo efikase dhe shtim i riskut tė pėrhapjes sė infeksioneve refraktare.
Infeksionet aktive dentare janė tė pėrfaqėsuara nga njė biofilm dhe njė shpjegim i mundshėm i rezistencės bakteriale ndaj antibiotikėve (ARB) ėshtė qė kėto qelizat bakteriale jetojnė nė brendėsi tė biofilmit ku gjenden pėr tė shkėmbyer informacione gjenetike nė gjendje qė tė zhvillojnė njė rezistencė fiziologjike.
Biofilmi tregon njė rezistencė ndaj antibiotikėve deri nė 1000 herė mė tė lartė nė krahasim me bakteret planktonike.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Nė njė studim tė publikuar sė fundi, autorėt janė pėrpjekur qė tė pėrcaktojnė dhe tė identifikojnė rezistencėn antibiotike (ARB) tė streptokokut dhe baktereve orale qė vijnė nga infeksione dentare aktive nė individė adultė dhe lidhjen e mundshme midis ARB dhe moshės apo seksit tė pacientit.
Ky studim ka pėrfshirė 59 individė nga 18 deri nė 62 vjeē me infeksione dentare aktive. 98 kampione bakteriale janė marrė nga individėt dhe janė kultivuar nė pllakėza agar qė mbanin antibiotikė - nė pėrqendrime prej 16,32 ose 64 mg/ml - si:
amoksicilina/acidi klavulanik (A-CA)
klindamicina
moksifloksacina
PCR ėshtė kryer pėr tė identifikuar llojet bakteriale.
Rezultate
Llojet bakteriale qė kanė treguar njė rezistencė mė tė madhe ndaj antibiotikėve (ARB) kanė rezultuar tė jenė S. mutans (45,9%), ndjekur nga S. gordoni (21,6%), S. oralis (17,6%), S. sanguinis (9,5%), S. salivarius (5,4%) dhe S. sobrinus (0%).
Gjithashtu klindamicina (59,4%) ka dėshmuar frekuencėn mė tė lartė tė AR. Moksifloksacina dhe A-CA kanė treguar njė ndjeshmėri >99.1%, ndėrsa klindamicina ka treguar efikasitet mė tė ulėt (93,3%).
Fasha e moshės nga 26 deri nė 50 vjeē (32,2%) dhe femrat (28,8%) kanė treguar njė multirezistencė mė tė madhe. Klindamicina ka treguar njė diferencė statistikore domethėnėse (p<.05) kur janė krahasuar grupet nga gjinia.
Konkluzione
Nga tė dhėnat e zbuluara nga studimi klindamicina ka rezultuar tė jetė antibiotiku me frekuencėn mė tė lartė ARB dhe me efektin mė tė ulėt baktericid. Maksifloksacina dhe A-CA kanė treguar efikasitetin maksimal dhe frekuencėn mė tė ulėt tė ARB.
S. mutans ka treguar tė jetė specia bakteriale me njė frekuencė mė tė madhe tė rezistencės antibiotike.
Implikime klinike
American Heart Association rekomandon njė profilaksi antibiotike pėr tė parandaluar zhvillimin e endokarditit nė pacientė kardiakė me risk tė lartė duke na udhėzuar amoksicilinėn si zgjedhje tė parė (2g) dhe klindamicinėn (600mg) si zgjedhje tė dytė nė rastet e alergjive ndaj penicilinės, tė dyja tė administruara njė orė para procedurave dentare.
Megjithatė, autorėt e kėtij studimi, nė bazė tė tė dhėnave tė pėrftuara, sugjerojnė qė tė modifikojnė kėto udhėzime pėr profilaksinė antibiotike duke udhėzuar amoksicilinėn/acidin klavulanik A-AC si zgjedhje tė parė dhe moksifloksacinėn pėr alergjikėt ndaj penicilinės si zgjedhje tė dytė.