Mikrobiota orale pėrbėhet nga njė florė mikrobiale rezidente (baktere, kėrpudha, protozoa dhe viruse), kryeson funksionet e intestinit dhe jo vetėm duke ndikuar nė shėndetin e pėrgjithshėm tė tė gjithė organizmit.
Ekuilibri i saj (eubioza) ndodh si pasojė e marrėdhėnies bashkėpunuese midis llojeve tė ndryshme tė mikroorganizmave. Ėshtė e rėndėsishme qė pacientėt ta njohin mikrobiotėn dhe tė dinė se si tė kujdesen pėr tė, veēanėrisht nė rastet ēekuilibri tė shkaktuar nga faktorė tė ndryshėm.
Faktorėt e rrezikut qė shkaktojnė disbiozė
Shėndeti oral varet nga prania e njė biofilmi tė paprekur tė krijuar nga mikroflora e pranishme nė sipėrfaqet gengivale, dentare dhe zgavrėn e gojės. Megjithatė, kur mikrobiota ėshtė jashtė ekuilibrit (disbioza), ajo rrit nivelet e baktereve tė dėmshme dhe zvogėlon nivelet e baktereve tė dobishme. Disbioza orale mund tė shoqėrohet me faktorė tė ndryshėm rreziku, duke pėrfshirė patologji tė tilla si obeziteti, hipertensioni, diabeti dhe sėmundjet kardiovaskulare.
Ndikimi nė shėndetin oral
Disa studime kanė treguar se mikrobiota orale te subjektet e karakterizuar nga faktorėt e mėsipėrm ėshtė shumė e ndryshme nė krahasim me atė tė pacientėve tė shėndetshėm. Tė parėt nė fakt janė tė ekspozuar ndaj njė predispozicioni mė tė madh pėr sėmundje periodontale, sėmundje peri-implantare, karcinomave dhe lezione tė tjera prekanceroze. Vaskularizimi, pėrgjigja imune dhe inflamatore gjithashtu ndikojnė, duke e bėrė mė tė vėshtirė shėrimin. Prandaj, ruajtja e ekuilibrit tė mikrobiotės orale pėrfaqėson njė nga mjetet mė efektive dhe moderne pėr parandalimin e patologjive orale te pacientėt e shėndetshėm, por gjithashtu kontribuon nė ruajtjen e shėndetit tė pacientėve tė trajtuar pėr patologji tė mėparshme si periodontiti.
Mikrobiota nė sėmundjen periodontale dhe implantologji
Nė pėrgjithėsi, sėmundjet periodontale dhe peri-implantale karakterizohen, nė nivel patogjenetik, nga mekanizma tė ngjashėm nė tė cilėt roli i mikroorganizmave ėshtė vendimtar. Nė fakt, janė ata qė shkaktojnė njė pėrgjigje tė tepruar inflamatore qė ėshtė baza e dėmtimit kryesor tė indeve kockore-gengivale. Pėr kėtė arsye, ruajtja e eubiozės sė mikrobiotės orale te pacientėt qė vuajnė nga periodontiti dhe peri-implantiti ėshtė thelbėsore.
Mė konkretisht, kur flasim pėr sėmundjen periodontale i referohemi njė patologjie inflamatore multifaktoriale me humbje progresive tė indeve mbėshtetėse tė dhėmbit. Faktorėt e rrezikut tė listuar mė sipėr kontribuojnė nė pėrparimin dhe pėrkeqėsimin e sėmundjes dhe mund tė ndryshojnė negativisht efektin e terapisė periodontale kirurgjikale dhe jokirurgjikale. Nė implantologji, pra, nivelet e citokinave peri-implantale dhe pro-inflamatore janė mė tė larta nė mesin e subjekteve nė rrezik dhe kėto tė dhėna mund tė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė pėrparimin e dėmtimit tė indit peri-implantar.
Postbiotikėt mbrojnė barrierat mukozale
Pėr tė mbajtur mikrobiotėn orale nė eubiozė, kėrkimet po i drejtohen studimit dhe pėrdorimit tė tė ashtuquajturve postbiotikė: pėrbėrės aktivė qė rezultojnė nga fermentimi i baktereve tė mira nė njė substrat fibrash dhe sheqernash qė aktivizojnė pėrgjigjen imune dhe luftojnė inflamacionin. Postbiotikėt ruajnė homeostazėn e duhur imune dhe mbrojnė barrierat mukozale. Administrimi i kėtyre metabolitėve ėshtė menjėherė efektiv: ndikon nė ecurinė e sėmundjes dhe bėn njė pėrzgjedhje pozitive brenda biofilmit.
Megjithatė, veprimi i kombinuar i postbiotikėve dhe probiotikėve, organizma tė gjallė qė krijojnė konkurrencė me bakteret patogjene duke i dėmtuar drejtpėrdrejt ato, ėshtė zgjidhja moderne terapeutike pėr modulimin e mikrobiotės. Sė bashku, nė fakt, ato pėrmirėsojnė efektivitetin e barrierės epiteliale dhe ndihmojnė nė modulimin e mikrobiotės rezidente, duke e ribalancuar atė, duke parandaluar formimin e kaviteteve dhe pllakave, si dhe duke parandaluar erėn e keqe tė gojės. Postbiotikėt dhe prebiotikėt kanė njė veprim qetėsues dhe hidratues tė dobishėm nė rastet e stomatitit, gengivitit, periodontitit dhe gengivave delikate.