Infiltrimi i proteinave tė pėshtymės nė dentinė gjatė erozionit

Konservativė | 8 Janar 2025 |

Infiltrimi i proteinave tė pėshtymės nė dentinė gjatė erozionit


Pėshtyma konsiderohet faktori mė i rėndėsishėm biologjik qė ndikon nė erozionin e dhėmbėve. Ka veti mbrojtėse pasi mund tė hollojė, pastrojė, neutralizojė dhe tė mbulojė substancat gėrryese. Pėshtyma ėshtė e pasur me kalcium dhe fosfat dhe proteinat e saj absorbohen nė sipėrfaqen e dhėmbit pėr tė formuar filmin mbrojtės.

Gjatė erozionit, hidroksiapatiti, minerali i indit tė fortė tė dhėmbėve, tretet nga acidet dhe/ose kelatorėt.

Ekspozimi i shpeshtė ndaj substancave erozive ēon nė humbjen e smaltit dhe nė mėnyrė pėrfundimtare dentinės. Ndryshe nga smalti, dentina pėrmban njė pėrqindje tė lartė tė materialit organik, kryesisht kolagjenit tė tipit I.

Ndėrsa dentina gėrryhet, hidroksiapatiti shpėrndahet, duke ekspozuar rrjetin e kolagjenit. Ndėrsa erozioni pėrparon, hidroksiapatiti intra dhe ekstrafibrilar zėvendėsohet nga uji. Gjatė remineralizimit, kėto ndarje mund tė mbushen me minerale nga pėshtyma ose agjentė remineralizues.

Remineralizimi ėshtė njė proces kompleks i ndikuar nga faktorė tė ndryshėm mjedisorė. Pėshtyma nuk ėshtė nė gjendje tė rimineralizojė plotėsisht smaltin, edhe pas ekspozimit tė zgjatur, dhe njė kufizim shpesh i atribuohet proteinave tė pėshtymės qė pengojnė precipitimin e kalciumit dhe fosfatit.

Kėto proteina gjithashtu mund tė ndėrveprojnė me agjentė tė tjerė remineralizues ose tė pengojnė procesin duke formuar pelikul nė sipėrfaqen e dhėmbit.

Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės

Nė njė studim in vitro tė publikuar nė Journal of Dentistry, autorėt kanė hetuar praninė e proteinave tė pėshtymės nė dentinėn e demineralizuar. Mostrat e dentinės sė gjedhit u ndanė nė blloqe rrėshire nė nivelin maksilar tė ēdo vullnetari individual (n=1 pėr subjekt dhe gjendje) dhe u mbajtėn nė mėnyrė intraorale nga katėr subjekte vullnetare pėr 1 min.

Gjatė ekspozimit intraoral, subjektet u shpėlanė me 10 ml ujė steril ose acid citrik 1%. Mostrat shtesė u gėrryen in vitro si kontrolle (n = 2). Mostrat u fiksuan mė pas, u futėn nė rrėshirė akrilike dhe u pėrgatitėn seksione tepėr tė holla. Lizozima e proteinės sė pėshtymės u etiketua me ngjyrosje imunogold dhe u ekzaminua duke pėrdorur mikroskopin elektronik transmetues.

Rezultatet

Lizozima mungonte nė kontrollet in vitro, por u zbulua nė sipėrfaqen e dentinės pas shpėlarjes me ujė, gjė qė tregon rolin e saj nė formimin fillestar tė pelikulave nė dentinė. Pas shpėlarjes me acid citrik, lizozima depėrtoi nė shtresat mė tė thella tė dentinės.

Konkluzionet

Nga tė dhėnat e kėtij studimi, tė cilat duhet tė vėrtetohen edhe nė studime tė tjera tė ngjashme, mund tė konkludohet se lizozima, njė eksponent i proteinave tė pėshtymės, depozitohet nė dentinėn e demineralizuar gjatė erozionit me acid citrik.

Implikimet klinike

Infiltrimi i proteinave tė pėshtymės nė dentinė gjatė proceseve erozive mund tė jetė njė faktor pėr t'u marrė parasysh nė qasjet e remineralizimit nė kushtet e kavitetit oral.

Pėr mė shumė informacion:

Infiltration of salivary proteins into dentin during erosive processes. Anton Schestakow, Vanessa Schmitt, Joao Victor Frazao Camara, Matthias Hannig



Pėr tė votuar duhet tė vendosni kredencialet tuaja nė Medikey
Nuk ėshtė interesantPak interesantInteresantShumė interesantEkstremisht interesant
( 0 votim / mesatar )
LOGIN


© LIFE SHPK   |   NIPT L41629010D