Pirja e cigares, shkaku i dytė i vdekjes nė botė dhe abuzimi i alkoolit, njė nga shkaqet kryesore tė vdekshmėrisė dhe lėvizshmėrisė, pėrbėjnė faktorėt kryesor pėr rrezikun e patologjive tė gojės.
Qėllimi i kėtij artikulli ėshtė pėrshkrimi i efekteve tė duhanpirjes dhe abuzimit me alkoolin nė shėndetin e gojės. Ndėr temat e tjera janė ilustruar mėnyrat e realizimit tė ndėrhyrjeve pėr heqjen dorė nga duhanpirja nė fushėn e aktivitetit profesional tė stomatologut dhe tė higjienistit dentar. Janė paraqitur edhe indikimet dhe kundėr-indikimet, formulimet farmaceutike, mėnyrat e pėrdorimit dhe efektet anėsore tė terapisė qė zėvendėson nikotinėn.
Pėr realizimin e kėtij punimi janė zgjedhur, nėpėrmjet njė banke tė dhėnash Medline/Pubmed, punimet origjinale, pėrmbledhjet e literaturės dhe udhėzimet e publikuara nė gjuhėn angleze dhe nė italisht pėr argumentin nga 2006 deri semestrin e parė tė 2013-ės. Burime tė tjera janė zgjedhur nga referimet bibliografike tė zgjedhura.
Duhanpirja paraqet njė problem tė shėndetit publik me rėndėsi themelore qoftė pėr pėrhapjen nė popullsi qoftė pėr impaktin socio-shėndetėsor tė patologjive tė lidhura si sėmundjet kardiovaskulare, neoplazitė malinje, bronkopneumopatitė kronike-ostruktive, sėmundjet cerebrovaskulare.
Abuzimi me alkoolin, problematikė emergjente e popullsisė rinore italiane, paraqet nė Evropė faktorin e dytė tė rrezikut pėr vdekjet e parakohshme dhe paaftėsia, ngjarje qė lidhen me cerozėn e mėlēisė dhe me aksidentet rrugore.
Ėshtė e qartė tashmė sesa e rėndėsishme ėshtė tė luftohen kėto zakone me ēdo mėnyrė, stomatologu dhe higjienisti dentar mund tė marrin rol tė rėndėsishėm dhe tė ofrojnė njė kontribut tė rėndėsishėm nė kėtė luftė. Pėrsa i pėrket gojės, pas pllakės bakteriale, duhanpirja ėshtė konsideruar faktori i dytė i rrezikut pėr fillimin dhe pėrparimin e periodontitit, ndikon negativisht pėrgjigjen ndaj terapisė periodontale, qoftė kirurgjike qoftė jo kirurgjike dhe pėrbėn njė faktor rreziku edhe pėr perimpantitin.
Pėrveē kėsaj duhanpirja ėshtė faktori mė i rėndėsishėm i rrezikut pėr kancerin me qeliza skuamoze tė mukozės sė gojės dhe pėr lezione mundėsisht malinje tė gojės. Abuzimi me alkoolin rrit nė mėnyrė sinergjike rrezikun e fillimit tė kancerit tė gojės qė lidhet me duhanpirjen. Rreziku rritet 4,6 herė tek ata qė pinė pak dhe nėntė herė tek ata qė pinė shumė. Ndėrprerja e duhanit paraqet strategjinė mė efikase pėr tė reduktuar vdekshmėrinė e lidhur me kėtė zakon tė vullnetshėm. Pėrveē kėsaj ėshtė vėnė re qė pėrpjekjet pėr lėnien e duhanit, nėse kryhen nėn drejtimin e njė mjeku janė tė karakterizuara nga pėrqindja me sukses mė tė lartė nė krahasim me pėrpjekjet e vetė individit, nė veēanti pėrpjekjet e drejtuara nga pėrbėrės tė ekipit tė stomatologėve karakterizohen nga njė pėrqindje e lartė suksesi. (10-15%).
Tipologjia e kėshillimeve anti-duhanpirje mė e pėrhapur nė nivel ndėrkombėtar ėshtė paraqitur nga i ashturquajturi "Qasja e 5 A-ve" (The 5 A's Approach). E tillė ndėrhyrje mund tė realizohet duke pėrdorur njė kohė minimale tė barabartė me tre minuta tė njė vizite (ndėrhyrje "e vogėl"). Ndėrhyrjet e ashturquajtura "intensive" zhvillohen nė 4-6 seanca, tė kohėzgjatjes me rreth 15 minuta secila. Pėrdorimi i terapisė zėvendėsuese tė nikotinės nė fushėn e kėshillimit anti-duhanpirje rrit nė mėnyrė tė konsiderueshme probabilitetin e suksesit pėr pėrpjekjen pėr lėnien e duhanit. Formulimet farmaceutike qė janė sot tė disponueshme janė ngjitės transdermik, ēamēakėz, tableta qė shkrihen nė gojė, pompa dhe spray pėr hundėn. Pastaj efikasiteti i formulimeve tė tilla tė dyfishohet, nė pėrshkrim mund tė merren parasysh preferencat e shprehura nga pacienti. Janė gjithashtu tė disponueshme dy barna, buprioni me ēlirim tė kontrolluar dhe vareniklina, tė dyja mund tė blihen nė farmaci me recetė mjekėsore.
Akoma tė pamjaftueshme janė provat shkencore mbi efikasitetin dhe sigurinė e cigares elektronike.
Gjeni artikullin origjinal te ky link
Pėrktheu: Valbona Spahia