Rasti qė ėshtė propozuar merr nė konsideratė opsionet e mundshme kur njė ngjarje e papritur prek njė pacient dhe mė pas ėshtė e nevojshme ndėrhyrja pa pasur mundėsinė pėr tė planifikuar njė kohė tė pėrshtatshme.
Pacientja L.Q.C., 55 vjeē, paraqitet nė klinikė pas njė traume nė shtėpi me njė protezė fikse provizore tė incizivėve qendrorė me lėvizshmėri 3°. Kur hiqet proteza provizore elementi dentar 11 konfirmon lėvizshmėrinė ndėrsa 21 rezulton i frakturuar.
Planifikohet njė rehabilitim implanto-protetik me vendosjen e implanteve kontekstuale pas avulsionit tė 2 elementeve dentare pas vendosjes sė tyre protetike.
Kjo lejon zgjidhjen e problemit estetik pėr njė kohė tė shkurtėr dhe ruajtjen e gjeometrisė sė indeve tė buta peri-dentare si edhe atyre peri-implantare tė ardhshme.
Avulsionet janė kryer duke ruajtur integritetin e kockės kortikale vestibulare tė alveolės.
Vendosja respekton pozicionin para-alveolar pranė murit palatinal tė alveolės dentare. Boshllėku vestibular ėshtė mbushur me zėvendėsues kockor ksenogjenik pėr tė ruajtur kortikalen.
Ėshtė pėrdorur metodika e kompanisė implantologjike IDI EVOLUTION sepse lejon njė vlerėsim tė saktė tė cilėsisė kockore pjesė-specifike dhe intra-operatore duke lejuar programimin e stabilitetit primar tė implantit duke moduluar makromorfologjinė implantare dhe diametrin e pėrgatitjes sė alveolės implantare.
Gjeometria anti-rrotullim (hekzagon i brendshėm) e implanteve ėshtė orientuar pėr tė thjeshtuar paralelizmin e komponentėve protetikė me kėnd.
Referimi i ngjyrosur me blu (me kėnd 30°) tregon pozicionin dhe kėndin e monkonit tė ardhshėm protetik pėr protezėn e cementuar.
Pasi ėshtė identifikuar komponenti protetik me kėndin e saktė ėshtė pozicionuar dhe janė kryer korrigjimet pėr identifikimin e morfologjisė.
Provizori u bė nga dy dhėmbė tė pėrshtatur dhe tė ribazuar.
Vėmendje e veēantė i ėshtė kushtuar modelimit tė konkavitetit tė pjesės transmukozale me qėllim qė tė krijohet hapėsirė pėr formimin e gingivės pranė nė mėnyrė cilėsore dhe sasiore qė tė lejohet njė kufizim i mundshėm pas shėrimit.
Shėrimi pas 90 ditėsh ėshtė krahasuar me rezultatin e parashikuar: aspekti i mukozave nė vėshtrimin vestibular tregon njė shėndet shumė tė mirė tė indeve, vėshtrimi okluzal lejon vlerėsimin e njė kufizimi perfekt tė indeve tė buta duke ruajtur gjeometritė papilare dhe njė trashėsi tė pėrshtatshme, faktor i favorshėm nė mėnyrė prognostike pėr qėndrueshmėrinė e rezultatit tė kohės.
Mė pas vijohet me marrjen e gjurmėve nė mėnyrė dixhitale pėr realizimin e protezės pėrfundimtare.
Ėshtė pėrdorur skaneri TRIOS 3shape® pėr skanimin dixhital tė harkadave, duke lejuar zbulimin veē e veē tė profilit tė mukozės sė kushtėzuar, skanimin e abutment tė fiksuar direkt nė lidhjen implanto-protetike dhe skanimin e provizorėve pėr t'i dhėnė teknikut tė dhėmbėve sa mė shumė informacione qė tė jetė e mundur pėr realizimin e protezės sė re.
Gjurma dixhitale pėrmban edhe informacione mbi ngjyrėn e elementeve pranė, duke ofruar kėshtu njė informacion qė do t'i nevojitet teknikut tė dhėmbėve nė fazėn e cementimit.
Transferimi i file nė laborator kėrkon pak minuta dhe nėpėrmjet aplikimeve tė dedikuara ėshtė e mundur qė tė ndiqen fazat e projektimit dhe modelimit tė rehabilitimit.
Mė specifikisht, pėr kėtė pacient janė kryer 3 zgjidhje tė ndryshme pėr tė ruajtur influencėn e morfologjisė dhe tė materialeve nė njė rehabilitim me vlerė tė lartė estetike.
Fazat e para konsistojnė nė analizėn e gjurmės dixhitale qė ėshtė marrė, nė drejtimin e analogėve nė albumin me skanimet e abutment dhe nė gjenerimin e modelit nė rezinė prototip.
Modeli i realizuar kėshtu pėrcjell morfologjinė e indeve tė buta dhe orientimin e lidhjes protetiko-implantare; ky informacion ėshtė i domosdoshėm pėr ndėrtimin e mesostructure me ēfarėdolloj zgjidhjeje protetike qė tė vendoset tė vijohet: tė cementuar apo me vidė.
Modelimi i elementeve paraprin krijimin e abutment protetikė; nė kėtė fazė ėshtė e mundur tė pėrdoren informacionet e transferuara nė skanimin e provizorėve.
Edhe nė ambientin dixhital ėshtė e mundur tė lidhen modelet nė pajisjen e artikulimit (duke pėrdorur vlerat mesatare ose duke transferuar pozicionin e saktė nėpėrmjet harqeve faciale dixhitale ose analoge) pėr tė verifikuar dinamikėn mastikatore nė lėvizjet protruzive, mediotruzive dhe laterale.
Duke u nisur nga morfologjia e incizivėve procedohet me realizimin e monkonit protetik mbi skanimet dixhitale sipas indikacioneve tė mjekut.
Zgjidhja e parė parashikon njė monkon metalik tė kushtėzuar (pėr tė arritur njė ngjyrė nė tė kuqe) me njė profil konkav nė zhvillim. Modelimi dixhital i kėtij komponenti protetik rezulton shumė i thjeshtuar nė krahasim me punimet konvencionale.
Nė fakt ekziston mundėsia pėr tė kontrolluar profilin e pjesės transmukozale dhe morfologjinė e monkonit duke punuar gjithmonė nė mbivendosjen e dizenjos sė kurorės. Kjo lejon njė kontroll mė tė mirė tė trashėsive duke optimizuar dizenjon e komponentit.
Zgjidhja e dytė dhe e tretė parashikon realizimin e abutment nė zirkon tė stabilizuar nė njė bazė pėr ngjitje (IDI Base, IDI EVOLUTION) me dy dizenjo tė ndryshme: zgjidhja e dytė parashikon njė monkon me njė gropėz ndėrsa zgjidhja e tretė njė monkon pa gropėz. Dizenjo niset gjithmonė nga kurora pėr tė arritur njė morfologji qė respekton hapėsirat e sakta protetike.
Diferenca ndėrmjet dy zgjidhjeve shfaqet nė pėrgatitjen pėrfundimtare: monkoni me gropėz krijon njė urė transmukozale qė nuk preket mė nga kurora, e duhet formuar saktė nė mėnyrė qė tė arrihet njė kufizim i mirė i indeve tė buta peri-implantare. Pasi ėshtė pėrfunduar realizimi bėhet ngjitja e IDI Base me kompozita specifike tė dyfishta.
Monkoni nė zirkon pa gropėz ndeshet me indet e buta vetėm nė njė tė tretėn apikale; pjesa e mbetur e monkonit ofron njė mbėshtetje pėr kurorėn qė do tė ketė edhe detyrėn pėr tė kryer kufizimin e indeve tė buta.
Kjo zgjidhje ofron njė mundėsi pėr tė korrigjuar profilin e emergjencės edhe pasi tė jetė realizuar monkoni pėrfundimtar, por duhet tė parashikojė njė heqje shumė tė saktė tė materialit tė cementimit qė del jashtė kufirit gingival. Projekti fillon gjithmonė nga modelimi i elementeve dentarė; lidhet baza pėr cementimin virtual tek implanti dhe kryhet dizenjimi i komponentit protetik.
IDI Base ėshtė projektuar pėr tė ofruar njė mbėshtetje tė qėndrueshme pėr strukturėn e zirkonit, ka njė funksion anti-rrotullues pėr ta bėrė uniform pozicionimin e tij dhe gjeometrinė e lidhjes protetike (mė specifikisht atė tė cilindrit hekzagonal) dhe ėshtė realizuar me saktėsinė e rrotullimeve me kontroll numerik.
Nė tre zgjidhje tė ndryshme tė marra nė konsideratė, nė kėtė rast janė realizuar respektivisht tre lloje protezash: nė monkonėt metalikė tė zgjidhjes sė parė janė krijuar dy kurora provizore nė PMMA (polimetil metakrilat); nė monkonėt nė zirkon me gropėz tė zgjidhjes sė dytė janė prodhuar dy kurora nė zirkon monolitik me indikacione nė ngjyrėn e elementeve; te monkonėt nė zirkon pa gropėz tė zgjidhjes sė tretė janė realizuar dy kurora nė zirkon me opacitet mesatar.
Modeli nė tė cilin kontrollohen punimet ėshtė realizuar me teknikėn fotostereolitografike nė rezinė specifike pėr sektorin stomatologjik. Pėr llojin e punimit qė duhet kryer njė pjesė e rezinės ėshtė zėvendėsuar me materialin e silikonit duke respektuar profilin gingival.
Monkonėt dhe punimet respektive nė modele shfaqen siē janė paraqitur nė imazhet e mėposhtme.
Prova nė gojėn e pacientes konfirmon cilėsinė pėr pėrshtatjen dhe kufizimin gingival e sidomos, diversitetin e rehabilitimeve. Provizori nė PMMA nė monkonė nė metal tė kufizuar ka njė pamje tė pėlqyeshme me limite tė shtresėzimit tė materialit.
Monkonėt nė zirkon pa gropėz me kurora nė zirkon pasi janė pėrfunduar pėr tė pėrmbushur kriteret e morfologjisė dhe shtresėzimit sipėrfaqėsor vestibular janė ato qė kanė dhėnė njė rezultat mė tė kėnaqshėm nga tė gjitha kėndvėshtrimet.
Ky punim na lejon qė tė krahasojmė mundėsi tė ndryshme protetike tė tė njėjtit rast klinik qė arrihen duke pėrdorur njė workflow dixhital me njė bashkėpunim tė drejtpėrdrejtė ndėrmjet stomatologut, teknikut tė dhėmbėve dhe qendrės sė frezimit qė perfeksionon, thjeshton dhe pėrforcon praktikėn klinike duke vlerėsuar punėn e profesionistit edhe nė sytė e pacientes.
Falėnderohen pėr artikullin doktor Gianfranco Paolini, tekniku i dhėmbėve Davide Ronchi, Qendra e frezimit SORRIDI (IDI EVOLUTION).
Pėrktheu: Valbona Spahia