Periodontiti ėshtė njė sėmundje kronike inflamatore e shkaktuar nga njė biofilm disbiotik nė mikpritėsit e predispozuar gjenetikisht. Ėshtė sėmundja e gjashtė mė e shpeshtė nė botė, qė prek rreth 10% tė popullsisė nė format e saj mė tė rėnda.
Qė nga viti 2016, periodontiti ka qenė i lidhur me 57 sėmundje sistemike dhe vitet e fundit njė numėr i madh studimesh nė literaturė kanė vėrtetuar rolin e tij nė shkaktimin / rritjen e ashpėrsisė sė kėtyre sėmundjeve sistemike.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Nė njė koment-analizė, botuar nė "Journal of Dental Research" nė janar 2021, Dr. Morena Petrini, nga Universiteti Chieti, nėnvizon rėndėsinė "jetike" tė ruajtjes sė shėndetit periodontal, pasi dėmtimi i tij ose edhe mungesa e rezultateve tė plota nė fillimin e inflamacionit lokal kronik ka njė ndikim tė qėndrueshėm sistemik pėr shumė vite dhe pasoja pėr shėndetin e pėrgjithshėm.
Patogjenėt oralė mund tė pėrhapen nė sistemin vaskular, tė stimulojnė prodhimin e citokinave dhe antitrupave ndėr-reaktivė, mund tė nxisin fillimin dhe qėndrueshmėrinė e inflamacionit sistemik (pasi pacientėt me periodontit kanė rritur nivele sistemike tė biomarkerėve inflamatorė, siē janė proteinat C-reaktive CRP) dhe mund tė nxisė formimin e ateromave dhe dislipidemisė.
Periodontiti dhe sėmundjet kardiovaskulare (CVD) jo vetėm qė ndajnė faktorėt e rrezikut gjenetik, por edhe faktorėt patofiziologjikė bakterialė dhe inflamatorė, nė mėnyrė qė subjektet me higjienė tė dobėt orale ose ato me pėrgjigje tė dobėt ndaj trajtimit parodontal tė kenė njė incidencė mė tė lartė tė sėmundjeve akute kardiovaskulare.
Pacientėt e shėndetshėm sistematikisht me periodontit kronik kanė njė rrezik mė tė lartė tė zhvillimit tė diabetit dhe ata me tė dy sėmundjet (periodonti dhe diabeti) tregojnė njė prevalencė mė tė lartė tė ndėrlikimeve tė lidhura.
Nė pacientėt obezė, periodontiti shoqėrohet me prodhim tė dėmtuar tė hormoneve, pėrfshirė hormonin e pankreasit me efekte negative nė sheqerin nė gjak, oreksin, peshėn e trupit dhe funksionin imunitar.
Rezultate
Provat epidemiologjike tė bazuara nė 19 studime dhe 640,446 subjekte treguan se periodontiti shoqėrohet nė mėnyrė tė konsiderueshme me rritjen e rrezikut tė vdekshmėrisė sė tė gjitha shkaqeve dhe vdekjeve pėr shkak tė CVD, kancerit, sėmundjes koronare tė zemrės (CHD) dhe sėmundjes cerebrovaskulare. Rreziku relativ (RR) i pacientėve paradontalė pėr vdekshmėri u gjet tė jetė 2.58 pėr CHD dhe 3.11 pėr sėmundjen cerebrovaskulare krahasuar me njė popullatė me shėndet periodontal.
Kėto rezultate duhet tė konsiderohen tė forta si tė tilla edhe duke marrė parasysh vetėm studimet me cilėsi tė lartė: individėt me periodontit kanė mė shumė se dyfish rrezikun e vdekshmėrisė nga CVD. Ėshtė interesante tė theksohet se kjo shoqatė duket se ndikohet jo nga ashpėrsia e periodontitit por nga mosha, pasi kjo shoqatė ishte mė e dukshme nė individėt nėn moshėn 65 vjeē. Sidoqoftė, duhet tė mbahet parasysh se kėto tė dhėna kanė tė bėjnė vetėm me pacientė tė dhėmbėzuar me njė ligament parodontal ende tė pranishėm.
Sidoqoftė, shpresohet qė nė studimet e ardhshme tė merret nė konsideratė faktori "edentuality" pėr tė analizuar lidhjen midis sėmundjes periodontale dhe vdekshmėrisė sė rritur dhe tė hershme.
Konkluzione
Bazuar nė tė dhėnat aktualisht tė pranishme nė literaturė, mund tė konkludohet se periodontiti shoqėrohet me njė rrezik nė rritje tė vdekshmėrisė nga disa sėmundje sistemike kronike. Nė tė ardhmen, studimet duhet tė pėrqendrohen mė shumė nė shoqėrimin midis vdekshmėrisė dhe edentulizmit, nė mėnyrė qė tė zvogėlohet rreziku i nėnvlerėsimit tė efekteve negative tė periodontitit nė shėndetin sistemik.
Implikime klinike
Ėshtė thelbėsore qė dentistėt tė informojnė pacientėt e tyre pėr rėndėsinė "jetėsore" qė ka shėndeti i mishit tė dhėmbėve dhe periodontit dhe pėr rolin e periodontitit nė rritjen e incidencės sė sėmundjeve kronike sistemike, korrelacionin e saj me ndėrlikimet sistemike dhe vdekshmėrinė. Prandaj, gjendja periodontale duhet tė monitorohet vazhdimisht, duke respektuar regjimet parandaluese dhe terapeutike.
Pėr mė shumė informacion:
Sanz M, Marco del Castillo A, Jepsen S, Gonzalez-Juanatey JR, D'Aiuto F, Bouchard P, Chapple I, Dietrich T, Gotsman I, Graziani F et al. Periodontitis and cardiovascular diseases: consensus report. J Clin Periodontol 2020;47(3):268-88.
Graziani F, Cei S, Tonetti M, Paolantonio M, Serio R, Sammartino G, Gabriele M, D'Aiuto F. Systemic inflammation following non-surgical and surgical periodontal therapy. J Clin Periodontol 2010;37(9):848-54.
Solini A, Suvan J, Santini E, Gennai S, Seghieri M, Masi S, Petrini M, D'Aiuto F, Graziani F. Periodontitis affects glucoregulatory hormones in severely obese individuals. Int J Obes 2019;43(5):1125-9.
Romandini M, Baima G, Antonoglou G, Bueno J, Figuero E, Sanz M. Periodontitis, edentulism and mortality: a systematic review with metaanalyses. J Dent Res 2021;100(1):37-49.
Petrini M. The vital importance of gum health. J Dental Research 2021;100(1):8-9.