Mė shumė se 50 milionė njerėz nė mbarė botėn vuajnė nga demenca dhe duke qenė se plakja e popullsisė po vjen duke u rritur, prevalenca e demencės mund tė trefishohet deri nė vitin 2050.
Demenca dhe format mė tė lehta tė rėnies konjitive patologjike (MCI) janė kushte dobėsuese qė rrezikojnė ndjeshėm cilėsinė e jetesės sė tė prekurve dhe imponojnė njė barrė tė madhe socio-ekonomike pėr ofruesit dhe sistemet e kujdesit shėndetėsor.
Shumė kėrkime tė literaturės janė fokusuar nė identifikimin e faktorėve tė rrezikut pėr demencėn dhe rėnien konjitive si sėmundjet kardiovaskulare, pirja e duhanit dhe njė dietė e pashėndetshme.
Ndėr faktorėt e shumtė tė rrezikut tė demencės dhe rėnies konjitive mund tė pėrfshijmė edhe shėndetin/gjendjen orale (pėr shembull, prania e periodontitit, humbja e dhėmbėve, etj.), por tė dhėnat nė literaturė janė ende shumė tė kufizuara sa i pėrket kėtij aspekti tė fundit.
Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės
Nė njė pėrmbledhje tė kohėve tė fundit, tė botuar nė Journal of the American Geriatrics Society, autorėt analizuan studimet e disponueshme nė literaturė duke u fokusuar nė lidhjen ndėrmjet sėmundjes periodontale dhe rėnies konjitive/demencės.
Autorėt kryen njė kėrkim nė literaturė duke pėrdorur pesė baza tė dhėnash pėr studime pėrkatėse, tė publikuara nė literaturėn botėrore deri nė prill 2022. U analizuan rezultatet e studimeve gjatėsore nė tė cilat shėndeti periodontal u hetua si njė predispozicion ndaj rėnies konjitive dhe/ose demencės.
U krijuan vlerėsime tė bashkuara tė efekteve tė rastėsishme dhe u krijuan intervale besimi 95% (raporti i bashkuar i mundėsive pėr rėnien konjitive dhe raporti i rrezikut pėr demencėn) pėr tė vlerėsuar nėse shėndeti periodontal mund tė rrisė rrezikun e rėnies konjitive dhe demencės.
Heterogjeniteti ndėrmjet studimeve u vlerėsua me I2 dhe cilėsia e evidencės sė disponueshme u vlerėsua nėpėrmjet kritereve tė vlerėsimit tė cilėsisė.
Rezultatet
Nga 2132 studime tė hulumtuara mbi rėnien konjitive dhe 2023 mbi demencėn, 47 studime (24 pėr rėnien konjitive dhe 23 pėr demencėn) u pėrfshinė nė kėtė rishikim.
Shėndeti i dobėt periodontal (i karakterizuar nga periodontiti, humbja e dhėmbėve, xhepat e thellė periodontal ose humbja e kockave alveolare) u shoqėrua si me rėnien konjitive (OR=1,23; 1,05-1,44) dhe me demencėn (HR=1,21; 1,07-1,38).
Analiza e shtresuar e bazuar nė shkallėn e humbjes sė dhėmbėve tregoi se humbja e pjesshme e dhėmbėve lidhet me rėnien konjitive (OR=1.50; 1.02-2.23) dhe humbjen e plotė tė dhėmbit me demencėn (FC=1.23; 1.05-1.45).
Megjithatė, cilėsia e pėrgjithshme e studimeve ishte e ulėt dhe lidhjet ishin tė pakta pėr shkak tė shkakėsisė sė kundėrt.
Konkluzionet
Nga tė dhėnat nė kėtė rishikim, tė cilat duhet tė konfirmohen edhe nė punime tė tjera tė ngjashme, mund tė konkludohet se shėndeti i dobėt periodontal dhe humbja e dhėmbėve duket se rrisin rrezikun e rėnies konjtive dhe demencės.
Implikimet klinike
Kufizimet e kėtij studimi pėrfshijnė shqyrtimin e publikimeve vetėm nė anglisht; pėr mė tepėr, studimet e pėrfshira nė rishikimin e trajtimeve periodontale dhe ashpėrsia periodontale nuk u morėn parasysh.
Pėr shkak tė ndryshueshmėrisė thelbėsore tė testeve konjitive dhe pėrcaktimeve tė rėnies konjitive nė studimet e pėrfshira, nuk ishte e mundur tė dalloheshin patologjitė mė tė rėnda/MCI nga llojet e tjera tė rėnies konjitive (p.sh., tė lidhura me moshėn) qė nuk mund tė evoluonin domosdoshmėrisht nė demencė.
Tė dhėnat nga ky rishikim sugjerojnė qė pacientėt "e moshuar" qė fillojnė tė neglizhojnė gojėn e tyre mund tė pėrjetojnė rėnie konjitive, kėshtu qė profesionistėt e shėndetit oral janė nė njė pozicion tė mirė pėr tė monitoruar dhe pėr tė ndėrhyrė menjėherė nė ndryshimet nė shėndetin periodontal dhe oral dhe pėr t'i interpretuar ato si njė kambanė alarmi pėr shfaqjen e mundshme tė patologjive konjitive.
Megjithatė, kujdesi shėndetėsor dentar duhet tė jetė i qėndrueshėm me kalimin e kohės dhe duhet tė ofrohet mbėshtetje adekuate e shėndetit oral nė mjedisin shtėpiak kur identifikohet pėrkeqėsimi i vetė-kujdesit.
Pėr mė shumė informacion:
Sam Asher, Ruth Stephen, Päivi Mäntylä, Anna Liisa Suominen, Alina Solomon. Periodontal health, cognitive decline, and dementia: a systematic review and meta-analysis of longitudinal studies. J Am Geriatr Soc 2022 Sep;70(9):2695-709.